Šią prognozę pateikė Britų Kolumbijos universiteto gyventojų ekologas Williamas Reesas. Jis teigia, kad Žemės išteklius naudojame netvariu tempu ir kad dėl natūralių žmonių polinkių mums sunku ištaisyti šį „pažengusį ekologinį perviršį“.
W.Reesas teigia, kad dėl to gali įvykti tam tikras civilizacijos žlugimas, kuris „pakoreguotų“ pasaulio gyventojų skaičių – blogiausiu atveju tai gali įvykti iki šio šimtmečio pabaigos. Liktų tik turtingiausios ir atspariausios visuomenės.
„Homo sapiens išsivystė taip, kad galėtų daugintis eksponentiškai, plėstis geografiškai ir vartoti visus turimus išteklius“, – savo paskelbtame straipsnyje rašo W.Reesas, – „Didžiąją žmonijos evoliucijos istorijos dalį tokioms ekspansinėms tendencijoms priešinosi neigiamas grįžtamasis ryšys. Tačiau mokslo revoliucija ir iškastinio kuro naudojimas sumažino daugelį neigiamo grįžtamojo ryšio formų, todėl galėjome išnaudoti visą savo eksponentinio augimo potencialą.“
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dėl mūsų dominavimo planetoje pamiršome, jog mus vis dar valdo natūralioji atranka. Dar daugiau, mūsų natūralus polinkis į trumpalaikį mąstymą, nepaprastai gerai pasitarnavęs evoliucinėje praeityje, ir toliau verčia mus imti kuo daugiau, kai tik yra galimybė.
Tai paskatino perteklinį vartojimą ir taršą, už kurią dabar atsakinga dalis dabartinių pasaulio gyventojų, ir kuri didėjant finansiniam saugumui ir didėjant gyventojų skaičiui tik didės, teigia W.Reesas.
Besikeičiantis klimatas rodo, kad planeta jau patiria įtampą, tačiau tai tik maža dalis bendros viršijimo problemos, teigia W.Reesas.
Mokslininkas pabrėžia, kad ir toliau naudodami iškastinio kuro perteklių kartu ignoruojame ir kitus perviršio simptomus. Visos šios tarpusavyje susijusios problemos – nuo biomasės suvartojimo iki planetos maistinių medžiagų ciklų sutrikimo – skatina šeštąjį masinį Žemės išnykimą ir kelia chaotiško mūsų planetos gyvybės palaikymo sistemų suirimo pavojų.
Be to, siūlomi sprendimai, pavyzdžiui, perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, iš tikrųjų nesprendžia eksponentinio gyventojų skaičiaus didėjimo problemos ir iš tikrųjų dar labiau prisideda prie perteklinio vartojimo, kuris jį lydi.
Kyla klausimas, ar tobulėjančios technologijos – pradedant kova su klimato kaita ir baigiant maisto produktų gamybos didinimu – gali neatsilikti nuo didėjančių mūsų vartojimo reikalavimų planetai.
Jei inovacijos nesugebės rasti sprendimų, maisto trūkumas, buveinių nestabilumas, karai ir ligos gali pradėti daryti įtaką gyventojų skaičiui, prognozuojama šiame tyrime.
