20 amžiuje pirmą kartą sukurti antibiotikai akivaizdžiai pagerino žmonių gyvenimo trukmę bei kokybę. Pirmasis antibiotikas penicilinas ir visi jo pasekėjai pakeitė infekcinių ligų gydymo pobūdį ir prieš tai gydymo tikslams naudotas tokias nuodingas medžiagas, kaip gyvsidabris.
Ir ne be reikalo sakoma, kad prie gero – priprantama. Antibiotikai tapo tokiu savaime suprantamu vaistu, kad pasitaiko atvejų, jog žmonės jų prašo net menkiausiems susirgimams gydyti.
Tačiau jau ne vienerius metus mokslininkus neramina didėjantis atsparumas antimikrobinėms (AMR) medžiagoms, ypač antibiotikams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, AMR yra viena iš dešimties didžiausių pasaulinių grėsmių visuomenės sveikatai.
Paskutiniai tyrimai rodo, kad atsparumas antibiotikams toks gajus, jog tampa nesvarbu, ar žmogus vartoja antibiotikus – atsparumui žarnyne didelę įtaką daro visos populiacijos antibiotikų vartojimas.
Reikšminga ir tai, kad naujų ar patobulintų antibiotikų kūrimo tempai yra gerokai sulėtėję.
„Nuo 1980 m. naujų antibiotikų, patobulintų antibiotikų variantų, atrandama ar sukuriama labai mažai, todėl galiausiai bakterijų įgyjamas atsparumas pasivijo ir net pralenkė vaistų kūrimo greitį. Šis procesas neįvyko staiga, tačiau sulėtėjus antibiotikų atradimui jis tapo ypač pastebimas“, – 15min pasakojo Gyvybės mokslų centro tyrėja dr. Julija Armalytė.
Tad kodėl antibiotikų kūrimo greitis sulėtėjęs, o atsparumas – didėja? Ir ar tai reiškia, kad ateityje ligų gydymas taps daug sudėtingesnis?