Per artimiausius 30 metų mums tikrai pavyks sukurti tai, kas leis gyventi amžinai, teigia Dmitrijus Ickovas. 35 metų vyras nusprendė palikti verslo pasaulį, kad galėtų visą savo laiką skirti dalykams, kurie ateityje turėtų pasitarnauti žmonijai. Bet ar įgyvendinti šią kvapą gniaužiančią ambiciją iš tiesų įmanoma?
Kol kas mirtis neišvengiama, nes, mums senstant, kūno ląstelės palaipsniui praranda galimybę atsinaujinti, dėl to pažeidžiama širdis ir kraujagyslės, atsiranda kitų senatvinių ligų, dėl kurių miršta du trečdaliai žmonių. D.Ickovas savo drąsiu planu ketina nugalėti senėjimą. Naudodamasis pažangiausiomis technologijomis, jis nori atverti žmogaus smegenų paslaptis, o tuomet individo protą perkelti į kompiuterius ir taip išlaisvinti žmogų iš biologinio kūno varžtų. Taigi jo tikslas – perkelti vieną asmenybę į visiškai naują kūną.
Kol kas mirtis neišvengiama, nes, mums senstant, kūno ląstelės palaipsniui praranda galimybę atsinaujinti.
Mokslinio D.Ickovo tyrimo vadovas daktaras Randalis Koene juokiasi iš kiekvieno, kuris mano, kad D.Ickovas prarado realybės suvokimą. Visi įrodymai rodo, kad teoriškai D.Ickovo sumanymas įmanomas.
Mokslininkas teigia, kad neurologai dar turi išaiškinti, kaip veikia mūsų smegenys. Jos sudarytos iš 86 mlrd. nervinių ląstelių – neuronų, kurie vieni kitiems perduoda informaciją siųsdami elektros signalus. Tačiau kaip tiksliai mūsų smegenys generuoja protą, išlieka didžiausia mokslo paslaptimi. Mokslininkai negali įminti klausimo, kaip iš fizinio substrato ląstelių, kurios jungia smegenis, pereiti į žmonių psichikos pasaulį, mintis, atsiminimus ar jausmus.
Kad sugebėtų atsakyti į šį neišspręstą klausimą, daug neurologijos tyrėjų bando pažiūrėti į smegenis tarsi į kompiuterį ir įvairiais skaičiavimais išmatuoti mūsų elgseną. Štai čia ir gimsta idėjos, kaip protą perkelti į kompiuterį.
Taip mano ir daktaras Kenas Hayworthas – jis tiki, kad, į visumą sujungus sudėtingas neuronų gijas mūsų smegenyse, bus galima iššifruoti visą informaciją, kuri atskleistų mūsų vidinį pasaulį – mūsų asmenybes. Kaip kietajame kompiuterio diske esanti informacija yra tik daugybė vienetų ir nulių kombinacijų, kurias galima pernešti į kitą kompiuterį, lygiai taip pat visą žmogaus smegenyse slypinčią informaciją su sudėtingomis jungtimis ir kodais turėtų būti galima perkelti iš fizinio kūno į kompiuterio kontroliuojamą robotinį kūną.
Visi įrodymai rodo, kad teoriškai D.Ickovo sumanymas įmanomas.
D.Ickovas ir jo ambicinga mokslininkų komanda teigia, kad pirmiausia jų užduotis iki 2020 m. sukurti avatarą – robotą, kurį būtų galima valdyti protu. Vėliau reikėtų sukurti avatarą, į kurį žmogaus smegenys būtų perkeltos po mirties. Galiausiai 2045 m. tikimasi sukurti avatarą su dirbtinėmis smegenimis, kuriose galėtų būti „sudėta“ žmogaus asmenybė. Taigi siekiama sukurti hologramos tipo avatarą, kuris pradėtų naują žmonijos erą.
Vis dėlto daugybė mokslininkų ginčijasi, kad dinamiška smegenų veikla, nuo kurios priklauso žmogaus būsena, tiesiog negali būti atkartota. Teigiama, kad neįmanoma kodais užrašyti žmogaus intuicijos, meilės ar neapykantos. Visų šių žmogui būdingų savybių tiesiog neįmanoma supaprastinti ir paversti algoritmais ir taip perkelti kodus į kompiuterį.
Maža to, nors ir pripažindami, kad teoriškai galimybė mūsų protus įkelti į kompiuteris egzistuoja, dalis tyrėjų atkreipia dėmesį, jog ši idėja sukeltų mokslo revoliuciją ir nemažai rizikos. Juk, esant galimybei mūsų jausmus ir mintis paversti kompiuterių kodais ir algoritmais, atsirastų galimybė klonuoti mūsų protus, o tai jau remtųsi į etiškumo principus.
Nors utopinė D.Ickovo idėja kol kas daugeliui atrodo sunkiai pasiekiama, akivaizdu, kad ateinančiais dešimtmečiais mokslui kils iššūkių, kurie mūsų gyvenimą gali pakeisti negrįžtamai.
