Australijos Adelaidės ir Melburno universitetų komanda atliko 71 anksčiau publikuoto darbo metaanalizę, kurioje nagrinėjo 17 skirtingų šalių išlaidų įpročius.
Atrodo, kad paliesdami telefoną ar kortelę terminale, mes ne taip griežtai laikomės savo biudžeto ribų, palyginti su banknotais ar monetomis – galbūt todėl, kad nėra fizinio atvaizdavimo, kiek pinigų išleidžiama.
„Kad vartotojai neišleistų daugiau, nei planuota, rekomenduojame, kai tik gali, nešiotis grynuosius pinigus, o ne korteles, nes tai veikia kaip savikontrolės metodas. Naudodamiesi grynaisiais pinigais, žmonės fiziškai skaičiuoja ir perduoda banknotus ir monetas, todėl išlaidavimas tampa svarbesnis. Jei fiziškai nieko neperduodama, lengva prarasti suvokimą, kiek išleista“, – sako rinkodaros tyrėjas Lachlanas Schomburgkas iš Adelaidės universiteto.
Tyrėjai teigia, kad išlaidų skirtumas buvo „nedidelis, bet reikšmingas“. Jis buvo didesnis „matomo vartojimo“ išlaidoms, t. y. perkant daiktus, kurie signalizuoja apie statusą, pavyzdžiui, prabangius drabužius ir papuošalus.
Šis ryšys buvo pastebėtas ir anksčiau, tačiau niekada nebuvo pastebėtas atliekant tiek daug skirtingų eksperimentų ir sąveikų.
Be to, tyrėjai nustatė, kad mokėjimai, atlikti aukojant ar teikiant arbatpinigius, buvo daugiau ar mažiau vienodi, kai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, palyginti su atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdais.
„Priešingai, nei tikėjomės, nustatėme, kad atsiskaitymai negrynaisiais pinigais nebūtinai lemia didesnius arbatpinigius ar aukas, palyginti su grynaisiais pinigais“, – sako A. Schomburgkas.
Jie taip pat nustatė, kad laikui bėgant negrynųjų pinigų efektas silpnėjo, o tai reiškia, kad vis labiau plintant negrynųjų pinigų mokėjimo būdams, jų poveikis vartotojams mažėja. Tikėtina, kad šis pripratimo efektas didės, nes pasaulis juda link visuomenės be grynųjų pinigų, rašoma „ScienceAlert“ straipsnyje.
Šis tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Journal of Retailing“.
