Vyriausybės sutarė, kad temperatūra Žemėje turėtų pakilti ne daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus. Manoma, kad dar labiau sumažinti temperatūros kilimą gali būti neįmanomas uždavinys.
„Mes turime drastiškai reformuoti energetikos sistemą. Ilgą laiką galvojome, kiek kapitalo tam reikės“, – sako Davidas McCollumas iš tarptautinio Taikomųjų sistemų analizės instituto Austrijoje, Laksenburge.
Jeigu anglims, dujoms ir benzinui skiriamas investicijas panaudotume saulės, vėjo ir branduolinei energetikai, globalinio atšilimo iššūkiai galėtų būti beveik išspręsti.
Jo komanda trūkstamus skaičiavimus apie kapitalą gavo panaudodama šešis modelius, kuriuose remiamasi duomenimis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, energetikos scenarijus ir investicijų kainą.
Investicijoms į mažai anglies dvideginio dujų išskiriančius energetikos objektus dabar skiriama 200 mlrd. dolerių kasmet ir šios sumos nepakanka – tam, kad būtų bent 70 proc. galimybė neviršyti 2 laipsnių Celsijaus temperatūros, kasmet reikėtų investuoti po 1,2 trln. dolerių.
Pasaulio šalys jau įsipareigojusios iki 2050 m. atsinaujinančiai energetikai skirti 400 mlrd. dolerių, tačiau 800 mlrd. dar trūks. Atrodo, kad iki šio tikslo dar reikia milžiniškos sumos.
Tačiau investicijos į energetiką jau dabar viršija 1 trln. dolerių ir nuolat auga. Problema ta, kad didžioji dalis šios sumos skiriama iškastiniam kurui. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, vyriausybės iškastiniam kurui kasmet skiria 500 mlrd. dolerių subsidijų – šešis kartus mažiau nei atsinaujinantiems ištekliams.
„Jeigu anglims, dujoms ir benzinui skiriamas investicijas panaudotume saulės, vėjo ir branduolinei energetikai, globalinio atšilimo iššūkiai galėtų būti beveik išspręsti“, – sako D.McCollumas.
Niklasas Höhne‘as iš Utrechte, Olandijoje įsikūrusio smegenų centro „Ecofys“ priduria, kad jei iškastiniam kurui skiriami pinigai būti skirti atsinaujinančiai energetikai, visos investicijos po kurio laiko atsipirktų, nes energija būtų gaminama žymiai pigiau.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
