„Visatoje greičiausiai apstu potencialiai gyvenamų planetų, taigi didelė dalis mokslininkų mano, kad Visatoje turi knibždėti ateivių, – sakė tyrimo vadovas dr. Aditya Chopra. – Ankstyva gyvybė yra labai trapi, taigi mes manome, kad ji retai išsivysto tiek, kad gebėtų išlikti. Daugumoje ankstyvųjų planetų aplinka yra nestabili. Kad atsirastų gyvenama planeta, gyvybės formos turi reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, jog paviršiaus temperatūros išliktų stabilios.“
Visatoje greičiausiai apstu potencialiai gyvenamų planetų, taigi didelė dalis mokslininkų mano, kad Visatoje turi knibždėti ateivių
Maždaug prieš keturis milijardus metų Venera ir Marsas galėjo būti mikrobų gyvenamos planetos. Tačiau praėjus milijardui ar kiek daugiau metų po jų formavimosi, Venera tapo labai karšta, o Marsas – labai šaltas.
A.Chopra sako, kad jo komandos teorija paaiškina, kodėl gyvybė kitose planetose neišsivysto.
„Tai, kad dar negirdėjome ateivių signalų labiau susijęs ne su gyvybės kilme ar intelektu, o su sparčiu biologinių reguliavimo ciklų planetų paviršiuje atsiradimu“, – sakė A.Chopra.
Vandeningų, kalnuotų pasaulių su tinkamais gyvybei elementais apstu, tačiau, gyvybės neaptinkame. Šis reiškinys vadinamas Fermi paradoksu. Vienas iš mokslininkų pateikiamų Fermi paradokso paaiškinimų – gyvybė išmiršta vos atsiradusi.
„Vienas intriguojančių mūsų modelio spėjimų yra tas, kad dauguma fosilijų Visatoje būtų iš jau išnykusio mikrobiologinio gyvenimo, o ne daugialąsčių rūšių kaip dinozaurai ar humanoidai, kuriems išsivystyti reikia milijardų metų“, – sakė vienas tyrimo autorių profesorius Lineweaveras.