Kalifornijos universiteto San Franciske (JAV) mokslininkai, analizuodami reprezentatyvios 7 456 suaugusių amerikiečių apklausos duomenis, sužinojo, kad 76 proc. jų (5 674) vienaip ar kitaip modifikuoja savo intymiąją augmeniją. Iš jų kas ketvirtas apklausoje nurodė, kad bent kartą žemiau diržo esančios zonos gražinimo metu patyrė sužalojimų. Dažniausi sužalojimai buvo nedideli įpjovimai – jie sudarė 61 proc. visų „traumų“. Taip pat dažnokai pasitaikė išbėrimai ir nudegimai. Tačiau 1,4 proc. apklaustųjų nurodė, kad sužalojimai buvo tokie rimti, jog pagalbos teko kreiptis į medikus. Gydytojai jiems skyrė antibiotikų nuo infekcijų, atliko chirurgines intervencijas (žaizdų užsisiuvimo arba abscesų išvalymo procedūras).
Šiuo tyrimu, kurį publikavo recenzuojamas žurnalas „JAMA Dermatology“, mokslininkai tikisi atkreipti dėmesį į plaukuotas problemas ir išaiškinti susižalojimo rizikos veiksnius.
Išsamiau analizuodami duomenis mokslininkai nustatė specifines susižalojimų detales. Tikriausiai nenuostabu tai, kad vyrai, genėję savo tarpkojo zoną, dažniausiai susižalodavo kapšelį ir penį, o retesniais atvejais – tarpvietės, šlaunų vidaus, išangės zoną. Moterys dažniausiai susižalodavo gaktą, vidinį šlaunų paviršių, makštį, rečiau – tarpvietės ir išangės zoną.
Apklausos dalyviai nurodė, kad šukuosenos formavimui naudojo pačius įvairiausius įrankius – elektrinius skutiklius, paprastus skutiklius, vašką, žirkles, plaukų šalinimą lazeriu ar elektrolizės būdu. Tačiau, nepriklausomai nuo šukuosenos formavimo metodu, pažeidimų grėsmė buvo daugiau ar mažiau vienoda – joks konkretus įrankis nebuvo susietas su didesne susižalojimo rizika. Kita vertus, plaukų šalinimas vašku buvo susietas su mažesne pakartotinio sužalojimo rizika. Be to, su susižalojimo rizika nepavyko susieti ir žmogaus plaukuotumo – anot mokslininku, labiau plaukuoti žmonės nepatyrė daugiau sužalojimų.
Už tai vienas iš veiksnių, turinčių įtakos didesnei susižalojimo rizikai, panašu, buvo šukuosenos formavimo dažnumas ir apimtis. Didesnė susižalojimų rizika buvo būdinga ir vyrams, ir moterims, kurie tarpkojo augmenijos retinimu užsiimdavo dažniau – ne kartą per mėnesį, o kasdien – ir tiems, kurie žemiau juostos šalino visus plaukus.
Tuo tarpu kalbant apie veiksnius, kurie didino rimtų tarpkojo zonų traumų riziką, mokslininkai nustatė du: pirmas - gulėjimas ant nugaros, o ne atsitūpimas, stovėjimas ar sėdėjimas procedūros atlikimo metu; antras – procedūros atlikimo patikėjimas kitam žmogui.
Dauguma intymiosios augmenijos genėtojų nurodė, kad šį darbą atlieka patys, tačiau 8,5 proc. šią procedūrą patiki savo partneriui, 3,9 proc. kreipiasi į profesionalus, o intriguojantis 0,5 proc. nurodo, kad šią procedūrą atlieka „draugas“.
Mokslininkai pažymi, kad jų tyrimas turi tam tikrų trūkumų – pavyzdžiui, analizuojami pačių tyrimo dalyvių patiekti duomenys, remiamasi jų atmintimi. Negalima atmesti tikimybės, kad nesunkių sužalojimų gali būti daugiau, tiesiog žmonės tokias smulkmenas gali užmiršti. Tuo tarpu apie rimtus intymios zonos sužalojimus kai kurie tyrimo dalyviai galėjo nutylėti dėl gėdos jausmo.
Bet, anot mokslininkų, akivaizdu, kad jų valstybėje intymiosios zonos plaukų šalinimas yra labai įprastas dalykas, o susižalojimų pasitaiko ganėtinai dažnai. „Dėl to reikia imtis sužalojimų prevencijos veiksmų“, - daro išvadą mokslininkai. Ji tikisi, kad šie duomenys medicinos profesionalams padės nustatyti pacientus, kuriems susižalojimo rizika yra didesnė ir surašys „klinikines gaires arba rekomendacijas saugiam gaktos plaukų šalinimui“.
