Daug kas stebisi – kodėl serialą platinanti televizija HBO nesiima agresyvesnių priemonių kovoti su piratavimu. Tikėtina, jog taip yra dėl to, kad verslas paskaičiavo, jog piratavimo nauda įmonei yra didesnė nei kovos su piratavimu pasekmės. Indianos universiteto (JAV) Kelley verslo mokyklos mokslininkų analizė parodė, kad saikingas piratavimas gali teigiamai paveikti ir produkto gamintojo, ir platintojo pajamas – be jokios žalos vartotojams.
„Kai informacinės prekės parduodamos vartotojui mažmeniniu būdu, tam tikrose situacijose saikingas piratavimo lygis pasižymi stebėtinai teigiamu efektu ir gamintojo, ir platintojo pajamoms, tuo pačiu teigiamai paveikiant ir vartotojų gerovę“, – teigė tyrimo autorius, veiklos ir sprendimo technologijų profesorius asistentas Antino Kimas.
„Tokia trigubos naudos situacija yra teigiama ne tik tiekimo grandinei, bet ir ekonomikai apskritai“, – pridūrė mokslininkas.
Nors A.Kimas ir nėra piratavimo šalininkas, jis su kolegomis nustebo išsiaiškinę, kad ši neteisėta praktika gali sumažinti, o kartais ir visiškai pašalinti neigiamą dvigubos marginalizacijos efektą – ekonominę sąvoką, kai ir gamintojai, ir platintojai toje pačioje tiekimo grandinėje padidina produkto kainą ir ją perkelia ant vartotojo pečių.
Mokslininkai nustatė, kad piratavimas gali sumažinti gamintojo ir platintojo galią nusistatyti bet kokią norimą kainą, nes sukuria „šešėlinę konkurenciją“ visais kitais požiūriais monopolistinėje rinkoje.
„Žvelgiant iš gamintojo pusės, platintojo spaudimas yra teigiamas dalykas. Jis negali nusistatyti tokio didelio antkainio, kaip anksčiau, todėl dvigubos marginalizacijos problema sumažėja. Ir priešingai, jeigu spaudžiamas gamintojas, geriau yra platintojui“, – aiškino A.Kimas.
„Nustatėme, kad piratavimas spaudžia apie tiekimo grandinės dalis – ir viršutinę, ir vidurinę – todėl jie gali pasiūlyti kainą, artimesnę optimaliai, kurią galėtų pasiūlyti vertikaliai integruota organizacija“, – tvirtino ekonomikos specialistas.
Serialo „Sostų karai“ atveju, HBO yra viršutinė tiekimo grandinės dalis („gamintojas“), o televizijos paslaugų teikėjai, esantys arčiau vartotojo, yra mažmenininkai.
A.Kimas su kolegomis savo atradimais dalijasi straipsnyje, pavadintame „The 'Invisible Hand' of Piracy: An Economic Analysis of the Information-Goods Supply Chain“, tekstą publikavo žurnalas „MIS Quarterly“.
Mokslininkai tvirtina, kad vyriausybės, verslai ir vartotojai turėtų pergalvoti kovos su piratavimu pasekmes, kurios gali kainuoti pakankamai brangios, ir pagalvoti apie šiuolaikiškesnį požiūrį. Pavyzdžiui, Australijoje dėl didelių sąnaudų ir žalos visuomenei atsisakyta „trijų pažeidimų“ schemos, kuri taikyta gaudant nelegalius turinio atsisiuntėjus.
Nors Australijoje praėjusiais metais priimtas naujas kovos su piratavimu įstatymas, jo efektyvumas bus vertinamas tik po dvejų metų.
Tiesa, A.Kimas savo tyrimais taip pat įrodė ir tai, jog kai teisėsauga į piratavimą žiūri visiškai pro pirštus ir šis turinio gavimo būdas tampa visuotine praktika, nukenčia ir gamintojai ir platintojai. Kita vertus, naudos neduoda ir pernelyg aktyvus neteisėtų atisiuntinėtojų persekiojimas ar kitos labai griežtos kovos su piratavimu priemonės.
„Mūsų rezultatai nesako, kad teisėti turinio platinimo kanalai staiga turėtų imti skatinti piratavimą. Jie sako, kad realaus pasaulio kontekste gamintojai ir platintojai turėtų pripažinti, kad tam tikras piratavimo lygis gali būti naudingas ir jiems, todėl kovojant su piratavimu reikėtų turėti saiką“, – sakė A.Kimas.
„Tokios kovos priemonės galėtų pasireikšti, tarkime, piratavimo, nesiekiančio tam tikro lygio, toleravimu. Anot liudininkų tokią strategiją savo produktų piratavimo atžvilgiu taiko ir HBO“, – tvirtino mokslininkas.
