Organizatoriai džiaugiasi, kad šiemet mokslo mugė kaip niekad gausiai lankoma. Svarstoma, kad tam įtakos turėjo ne vienerius metus tokiuose renginiuose kaupta patirtis – mokslininkai vis išradingiau pateikia savo žinias.
„Tai yra viena iš priemonių sužadinti visuomenės smalsumą mokslu, technologijomis. Mūsų gyvenime technologijų yra labai daug ir kartais mes negalime nuspręsti, ar jos geros, ar jos blogos“, – sako festivalio organizatorius Rolandas Maskoliūnas.
Mugės lankytojai gali viską išbandyti, paliesti ir pamatuoti. Pavyzdžiui įvertinti maisto produktų saugumą, gėrimuose nustatyti saldiklių tipą, koncentraciją, sužinoti kaip kuriamas pirmasis lietuviškas palydovas ar ką bendro turi matematika ir šokoladas.
„Kuo gi yra ypatingi neniutoniniai skysčiai? Vienas iš tokių yra šokoladas, o kitas, su kuo mes leidžiam paeksperimentuoti, yra krakmolas ir vanduo. Krakmolas ir vanduo nėra nieko ypatingo – jau seniai žinoma, kad veikiamas išorinių jėgų jis gali virsti į kietą paviršių, bet jeigu aš jį paleidžiu jis tampa skystas“, – vartydama rankose čia kietą, čia minkštą masę sako dr. Neringa Klovienė iš Šiaulių universiteto.
Mokslo mugėje dalyvauja kelios dešimtys mokslo centrų, aukštųjų mokyklų ir organizacijų. Jos pristato naujausius pasiekimus, pavyzdžiui, raketų „Stinger“ mokymams skirtą taikinį, kurį pristato KTU Gynybos technologijų institutas.
Į mugę atvežtas ir mobilus planetariumas, kuriame galima susipažinti su Visata ir joje vykstančiais procesais.
„Mes su juo galime pasiekti mokyklas. Žinoma reikia tam tikrų sąlygų, bent jau atitinkamos erdvės – sporto salės, kurias daugumas mokyklų turi. Mobilumas – didelis privalumas, nes mes su savo paskaitom galime atvykti į mokyklas“, – sako Janas Karolis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Komunikacijos skyriaus viršininkas.
Dešimtasis festivalis „Erdvėlaivis žemė“ vyksta įvairiuose šalies miestuose. Iki rugsėjo 19 dienos planuojama pristatyti daugiau nei 200 nemokamų renginių.
