Geros žinios policijai
Viskas, daugiau jokių šunų, apieškojimų ir kitų nemalonių procedūrų, kurias tenka atlikti narkotikų paieškos pareigūnams. Mokslininkai iš Kinijos ir Singapūro sukūrė greitą kokaino aptikimo būdą, kuriuo aptinkamos net mažiausios jo dalelės. Technologijos pagrindas yra aukso nanodalelės ir aptamerai – chemiškai susintetintos trumpos DNR grandinės, bei jų galimybės keisti spalvą iš raudonos į mėlyną, jei aplinkoje yra kokaino molekulių.
Mokslininkas Č.Fanas ir jo kolegos sukūrė aptamerą, susidedantį iš dviejų spiralės formos DNR elementų, kurie turi panašumų su kokaino molekulėmis. Druskos tirpale sujungus kokaino molekulę su aptameru, keičiasi ryšys su auksinėmis nanodalelėmis ir pakinta aukso nanodalelių spalva. Neaptikus kokaino pėdsakų, aptameras lieka susijungęs su aukso nanodalelėmis ir visa struktūra yra stabili bei raudonos spalvos. „Šiuo metu metodas veikia tik laboratorijoje, panaudojant švariausius tirpalus. Tačiau visą savo dėmesį sutelkėme į šios technologijos tobulinimą ir planuojame, jog artimiausioje ateityje turėsime diagnostikos galimybę įvairiomis, net ir sudėtingiausiomis sąlygomis“, – teigia Č.Fanas. Sveikinu. Ir narkotikų pamažės, ir socialinei reklamai mažiau pinigų išleisim.
Internetas – sveika
Internetas, atrodo, kone kasdien sulaukia priekaištų – tai žmonės juo naudojasi per daug, tai per mažai, tai naršymas jame gresia baigtis priklausomybe, tai dar kas nors...Visai smagu, kad mokslininkai galiausiai susiėmė, šį bei tą patyrinėjo ir nustatė, kad informacijos paieška internete stimuliuoja smegenų centrus, kurie yra atsakingi už sprendimų priėmimą bei loginį mąstymą. Kitaip tariant – daugiau naršai, geriau mąstai. Ypač tai aktualu senstant. Seniai manoma, kad smegenis „mankštinantys“ užsiėmimai – kryžiažodžiai, dėlionės, šachmatai – senėjimo procesus smegenyse gali sulėtinti. Naujausi tyrimai rodo, kad prie šio sąrašo gali būti įrašytas ir internetas. „Tyrimo rezultatai teikia vilčių, kad tobulėjančios kompiuterių technologijos yra naudingos vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms“ – sako profesorius Gary Smallas. Mokslininkai atliko eksperimentą su grupe 55-76 m. amžiaus savanorių. Dalis jų buvo patyrę interneto vartotojai. Savanoriams skaitant knygą arba naršant internetu, buvo skenuojamos jų smegenys. Paaiškėjo, kad užsiimant abiejų tipų veikla, labiausiai stimuliuojamos tos pačios – kalbėjimo, skaitymo, atminties vizualinių gebėjimų – sritys. Tačiau naršymas internete papildomai stimuliavo ir už sprendimų priėmimą bei loginį mąstymą atsakingas smegenų sritis. Tiesa, tik patyrusiems internautams. Žodžiu, pirmyn į virtualias erdves: kuo aktyviau ten reikšiesi, tuo mažiau nukvaksi senatvėje!
