Skiepų priešininkus buriančiose socialinių tinklų grupėse pastaruoju metu aktyviai dalijamasi vaizdo siužetu, kuriame pristatoma nauja medikamentų perdavimo technologija – mikroadatų pleistrai (angl. microneedle patches).
Internautai įspėjami saugotis adatų pleistruose, neva taip kyla grėsmė būti paskiepytiems nuo COVID-19 prieš savo valią.
Tačiau tai tėra klaidinimas, mat tokio tipo pleistrai gerokai skiriasi nuo įprastų, perkamų vaistinėse žaizdelėms užklijuoti, o vakcinacija prieš asmens valią ir be jo žinios nėra įteisinta nė vienoje šalyje.
Nenauja technologija
Mikroadatų pleistrai viename garsiausių mokslo žurnalų „The Lancet“ buvo aprašyti dar 2017 metais.
Tokie pleistrai yra alternatyva įprastinei imunizacijai adatomis ir švirkštais ir gali pasižymėti geresniu imunogeniškumu, paprastumu, ekonomiškumu, priimtinumu ir saugumu.
Tai mažas 3D spausdintuvu pagamintas pleistras su miniatiūrinėmis adatėlėmis. Adatėlės yra dengtos atitinkamu medicininiu preparatu. Pleistras užklijuojamas ant rankos, o jo paviršiuje esančios adatėlės minimaliai prasiskverbia pro odą – tokiu būdu vaistinė medžiaga patenka į organizmą.
„The Lancet“ aprašomas dar 2015 metais atliktas tyrimas, kurio metu trečdalis savanorių buvo vakcinuojami nuo gripo būtent tokiais pleistrais, dalis buvo skiepyta įprastu būdu – injekcijomis į raumenis, o dar trečdalis dalyvių gavo placebą.
Pažymima, kad sunkių šalutinių poveikių neužfiksuota nė vienoje grupėje.
-
Kuriama nauja kontracepcijos priemonė, kuri išlaisvins moteris nuo piliulių ir spiralių
-
S.Čaplinskas: neužtenka vien pasakyti „būkit geri – skiepykitės“
-
Specialistai parengė suaugusiųjų skiepijimosi kalendorių: susipažinkite su rekomendacijomis
-
Vaikų infekcinių ligų gydytoja – apie neskiepytų vaikų loteriją ir Lietuvą, kuri bijo skiepų
-
NVSC: kodėl pavojingos ligos gali atgimti ir kas padės nuo jų apsaugoti vaikus?
Daug žadantys tyrimai
Medicinos žurnalas „Medical news today“ skelbia, kad praėjusių metų rugpjūtį mokslininkai pranešė, kad atlikti tyrimai su gyvūnais rodo, kad, naudojant odos pleistrą, suleidus vakcinos nuo SARS-CoV-2, buvo gautas stiprus neutralizuojantis antikūnų atsakas prieš omikron ir delta variantus.
Be to, lyginant su mikroadatų pleistru, adata suleista vakcina sukėlė mažesnį imuninį atsaką, o tai reiškia, kad odos pleistro vakcinacija gali būti veiksmingesnė.
Šiuo metu mokslininkai tobulina pleistrą, kad jis galėtų būti naudojamas naujo tipo mRNA vakcinoms, tokioms kaip nuo COVID-19 saugančios „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“.
Melagienos ir realybė
Šiuo metu atliekami plataus masto tyrimai, siekiant įvertinti vakcinavimo pleistrų stabilumą, saugumą ir imunogeniškumą bei įvertinti jos kaip greito atsako technologijos potencialą informacinės RNR (iRNR) vakcinoms.
Plačiau apie šio tipo vakcinas galite skaityti čia: Tyrimas realiomis sąlygomis patvirtino iRNR vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą.
Jei mokslininkų hipotezės pasitvirtintų, būtų galima gerokai sumažinti vakcinavimo iRNR vakcinomis kaštus bei supaprastinti procesą, mat vakcinacijos pleistrams nereikėtų taikyti tokio griežto šalčio režimo transportavimo metu.
Socialiniuose tinkluose melagienas skleidžiantys asmenys neatsižvelgia į vieną aspektą – visų pirma mikroadatos matomos plika akimi, todėl vakcinavimo pleistrą būtų sunku supainioti su įprastu.
Išoriškai mikroadatos šiek tiek primena šiurkštų kačių liežuvio paviršių.
Visų antra, technologija reikalauja ne tik užsiklijuoti vakcinavimo pleistrą, tačiau ir paspausti ant jo, kad mikroadatos kontaktuotų su odos paviršiumi.
Be žinios nevakcinuoja
Atskirų šalių įstatymai, priklausomai nuo istoriškai susiformavusios asmens autonomijos ir jam suteiktų laisvių sampratos, skirtingai reglamentuoja vakcinaciją.
Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų Europos šalių nėra tiesiogiai nurodomų reikalavimų skiepytis.
Kitur vakcinacija siejama su mokymosi galimybėmis (JAV nuo 2015 m. birželio mėn.).
Australijoje nuo 2016 m. tik pilnai paskiepytų vaikų tėvai gali pretenduoti į socialines išmokas ir mokesčių nuolaidas.
Lenkijoje atsisakantiems skiepytis taikomos finansinės baudos, o Pakistane net gali būti apribota laisvė.
Kiekviena ES / EEE šalis įgyvendina savo imunizacijos programą. Daugumoje ES / EEE šalių skiepytis rekomenduojama.
Skiepyti vaikus nuo tam tikrų ligų privaloma 12 ES / EEE šalių, nors vakcinos, kurios yra privalomos, tose šalyse skiriasi.
Nepaisant skirtingų ribojimų, taikomų atsisakantiems skiepytis ir skiepyti vaikus, nė vienoje šalyje vakcinacija nėra vykdoma be asmens sutikimo ir žinios.
Lietuvos situacija
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko.
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.
Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos.
Tačiau apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas.
Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
Nei suaugusiems, nei vaikams Lietuvoje skiepai nėra privalomi – tik rekomenduojami.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
