Vilniaus universiteto paleontologo dr. Andrejaus Spiridonovo teigimu, kino filmuose vaizduojamiems dinozaurams labiausiai trūksta... plunksnų. Priešingai nei esame įpratę galvoti, didžioji dalis plėšriųjų dinozaurų buvo ne pliki, o šiek tiek panašūs į didžiulėmis plunksnomis pasipuošusius stručius. Šių priešistorinių gyvūnų dydis taip pat buvo įvairus. Augti dideliems buvo verta, nes tai suteikdavo daugiau galimybių išlikti. Dėl šios priežasties kai kurių dinozaurų ilgis siekdavo net 60 metrų. Ir visgi kiti būdavo ne ką didesni nei mūsų namuose laikomos katės.
Dinozaurų karaliavimas Žemėje truko apie 160 milijonų metų. Jų išnykimą lėmė keli katastrofiniai įvykiai, supurtę planetą prieš 65 milijonus metų. Virtinė ugnikalnių išsiveržimų taip pakeitė aplinkos sąlygas, kad prie jų prisitaikyti sugebėjo tik stipriausieji. Bet net ir jiems lemiamą smūgį sudavė į dabartinį Jukatano pusiasalį atsitrenkęs 10 kilometrų skersmens asteroidas. Mechaninė smūgio banga nuniokojo visą Vakarų pusrutulį. Negana to, sudegus smūgio vietoje slypėjusiai naftai, Žemėje užvirė tikras pragaras: dar labiau užsiteršė oras, įkaito atmosfera, prasidėjo visuotiniai gaisrai ir rūgštūs lietūs. Išlikti sugebėjo tik mažiausieji dinozaurai, kurių palikuonis puikiai pažįstame ir mes. Tai paukščiai.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per „YouTube“ paskyrą.
