„Mokslo sriuba“: ugnikalniai kadaise veržėsi ir Lietuvoje

Dar nuo mokyklos laikų žinome, kad Žemės pluta yra sudaryta iš milžiniškų tektoninių plokščių, kurios nuolat juda. Ir tai labai gerai. Tektoninių plokščių judėjimas iš Žemės gelmių padeda išleisti susikaupusį karštį. „Jeigu mes eitume gilyn į Žemę, tai matytume, kad Žemė viduje švyti tarsi elektros lemputė, nes ten yra taip karšta! Tiktai labai mažas sluoksnelis paviršiuje yra tamsus“, – sako VU geologas prof. Andrejus Spiridonovas.
Ugnikalnio išsiveržimas
Ugnikalnio išsiveržimas / 123RF.com nuotr.

Tektoninių plokščių riba eina per patį Islandijos vidurį, todėl ten yra virš 100 ugnikalnių ir dažnai dreba Žemė. „Šio lūžio gylys yra nuo kelių iki dvidešimties kilometrų, tai nėra vien tik paviršinis bruožas, bet labai gili geologinė struktūra“, – sako prof. A.Spiridonovas, stovėdamas plokščių lūžio vietoje.

Lietuvoje kadaise, prieš kelis milijardus metų, taip pat vyko aktyvus vulkanizmas. Tai, pasak prof. A.Spiridonovo nesunku įrodyti, paėmus mėginius iš po mūsų kojomis esančių uolienų: „Galima surasti uolienų, kurios pagal savo tekstūras faktiškai yra analogiškos kaip dabartinio sprogstamojo vulkanizmo sukuriamos tekstūros”.

Daugiau apie tai, kodėl veržiasi ugnikalniai ir kas slypi Žemės gelmėse, žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

VIDEO: Mokslo sriuba: apie tektonines plokštes

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis