21 metų moteris medikams sakė, kad per pastaruosius trejus metus ji periodiškai patiria kraujavimą iš veido ir delnų, nors jokių odos pažeidimų nebūna. Kraujavimo epizodai paprastai trunka nuo 1 iki 5 minučių ir būna intensyvesni, kai moteris patiria emocinį stresą.
Kol pacientė buvo ligoninėje, medikai stebėjo „kraujuoto skysčio išsiskyrimą iš veido“, kaip kad tai įvardijama atvejo aprašyme, kuris publikuotas leidinyje „Canadian Medical Association Journal“. Moteriai buvo diagnozuota reta būklė hematohidrozė, dėl kurios kraujas sunkiasi per sveiką odą ir membranas.
Šios būklės atvejų yra pastebėta ir anksčiau – kai kurie tokios būklės aprašymai yra net kelių šimtmečių senumo, tačiau kai kurie medikai ilgą laiką buvo nusiteikę skeptiškai ir galvojo, kad tai yra neįmanoma, teigė Kingstono (Kanada) karalienės universiteto hematologė ir medicinos istorikė dr. Jacalyn Duffin.
Tačiau peržvelgus naujausių atvejų aprašymus – pasirodo, tokių per pastaruosius 13 metų užfiksuota net 28 – J.Duffin padarė išvadą, kad tai yra tikra medicinos būklė. „Medicinos literatūroje esama nors ir skurdžių, bet patikimų prakaitavimo krauju atvejų aprašymų. Ši gerai aprašytų stebėjimų kolekcija yra pagrindas būklę gerbti ir pripažinti“, – rašė mokslininkė.
Ir nors būklės egzistavimo faktas yra patvirtintas, iki šiol niekas nežino, kokia yra ją lemianti priežastis. Kai kurie mokslininkai kėlė hipotezę, kad kraujo ląstelių prasiskverbimą per prakaito liaukas lemia padidėjęs kraujospūdis smulkiosiose kraujagyslėse. Kiti svarstė, kad taip gali būti dėl organizmo „kovos arba sprukimo“ atsako aktyvavimo, kuris paprastai įvyksta kai žmonės patiria staigią baimę ar stresą. Šio atsako metu organizmo liaukos išskiria tam tikrus hormonus, dėl kurių padidėja kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, padidėja žmogaus budrumas. Tačiau retais atvejais dėl šio atsako gali sutrūkinėti smulkiosios kraujagyslės, dėl kurių gali įvykti kraujavimas per odą.
Kai kuriais atvejais ši būklė siejama su kraujavimo sutrikimais – pavyzdžiui, dėl kraujo krešėjimo pakitimų ar aukšto kraujospūdžio.
Pirmieji „kruvino prakaito“ aprašymai siekia netgi Antikos laikus – anot J.Duffin, seniausias mena Aristotelio laikus, III a.p.m.e Vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvuoju moderniuoju periodu kruvinas prakaitavimas yra minimas Kristaus nukryžiavimo kontekste, sakė istorikė. Tačiau XVI a. medicininėje literatūroje pasirodė pirmieji liudininkų pateikti hematohidrozės nupasakojimai – šiuolaikiniu supratimu tai turėtų būti priimama kaip senoviniai atvejų aprašymai.
Pastaraisiais metais, panašu, prakaitavimo krauju atvejai dažnėja – vien nuo 2013 m. tokių užfiksuota 18, sakė J.Duffin. Nors apskritai nuo 1880 m. jų sukaupta tik 42. Pastarųjų laikų atvejai ištiko jaunas moteris, tačiau istoriniuose šaltiniuose esama ir vyrų kruvino prakaitavimo atvejų aprašymų.
Moteris iš Italijos sakė, kad, jos supratimu, nėra vienos konkrečios prakaitavimo krauju priežasties – taip gali nutikti ir jai miegant, ir sportuojant, ir patiriant stresą. Ji sakė, kad dėl šios būklės tapo izoliuota, patiria depresijos simptomų, panikos priepuolių.
Tyrimais nustatyta, kad jos kruvino prakaito sudėtyje iš tiesų esama kraujo, o ne kokio nors kito prakaito spalvą keičiamo pigmento. Tuo tarpu mikroskopinė odos analizė rodo, kad pacientės oda yra normali.
Medikai skyrė moteriai vaistus nuo aukšto kraujospūdžio – ir anksčiau šiais vaistais buvo gydoma hematohidrozė. Po tokio gydymo pacientė pastebėjo kraujavimo „reikšmingą sumažėjimą“, tačiau vaistais nepasiekta visiško išgijimo. Pacientės depresijos simptomai slopinami antidepresantais.
