Žmogaus seksualumo srityje liko ne tiek jau daug klausimų, keliančių tiek ginčų, kaip moterų orgazmo paskirtis. Su vyrų orgazmu viskas daugiau mažiau aišku – dauguma moksininkų sutaria, kad jis reikalingas vyrų dauginimosi stimuliacijai. Paprasčiausia būtų tarti, kad ir moterų orgazmo tikslas toks pat – dauginimasis. Tačiau yra žinoma, kad moterims šią būseną pasiekti daug sudėtingiau – remiantis tyrimais, 10–15 proc. moterų jo patirti negali, o 75 proc, be sueities, reikalinga dar ir papildoma stimuliacija. Tuo tarpu nėštumui tai nesvarbu, jis ir taip įvyksta, tad, moterų orgazmo paaiškinimas turėtų būti kitas.
Biologai jau daugiau nei 40 metų ginčijasi, ar moterų orgazmas turi konkrečią funkciją evoliucijos požiūriu. Yra kelios teorijos. Vieni mano, kad orgazmas svarbus poros santykių pastovumui, renkantis partnerį ar vaisingumo didinimui. Jusdama malonumą seksualiniuose santykiuose su išrinktuoju, laikys jį būtent tuo, ko jai reikia ir poros šansai susilaukti palikuonių padidėja. Vaisingumas padidėja neva dėl to, kad gimdos raumenų susitraukimas padeda įsiurbti spermatozoidus.
Daugelis mokslininkų mano, kad moterų orgazmas galėjo atsirasti drauge su vyrišku – kaip savotiškas šalutinis efektas. Jie pateikia spenelių analogiją: patelėms jie reikalingi palikuonių maitinimui, o patinams jų niekam nereikia, tačiau vis dėlto juos turi. Dar praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio gale amerikiečių antropologas Donaldas Simonsas knygoje „Žmogaus seksualumo evoliucija“ išdėstė požiūrį, kad moterų orgazmas – evoliucinis atsitiktinumas. Su lytiniu susijaudinimu susiję nerviniai audiniai moterims atsirado drauge su analogiškų audinių vystymusi vyrams, kuriems jie reikalingi konkrečiam tikslui – sėklos išskyrimui, rašė D.Simonsas.
Jo darbas tapo klasika, o prielaida sukėlė daugybę diskusijų. Savo knygoje „The Case of the Female Orgasm: Bias in the Science of Evolution“, biofilosofė Elisabeth Lloyd suformulavo Simonso vienminčių paaiškinimą: moteriškas orgazmas adaptacinio tikslo neturi, tiesiog taip jau išėjo, kad moterų biologija panaši į vyrų. „Nėra užfiksuoto ryšio tarp moteriško orgazmo patyrimo ir geresnių ar gausesnių palikuonių“, – pabrėžė E.Lloyd.
Tačiau 2011 metais „šalutinio efekto“ teorijai buvo suduotas smūgis. Genetikai Brendanas Zietschas (Queenslando universitetas, Australija) ir Pekka Santtila (Åbo Akademi universitetas Turku, Suomijoje) nusprendė ją patikrinti, ištyrę dvynius ir brolius bei seseris: jeigu orgazmas – „evoliucinis atsitiktinumas“, brolio ir sesers atitinkamas genas turi užtikrinti jo pasiekimą ar nepasiekimą. Siekdami tai išsiaiškinti, tyrėjai paprašė >10 000 brolių ir seserų Suomijoje papasakoti apie savo pojūčius. Moterų buvo klausiama, kaip dažnai ir ar lengvai jos patiria orgazmą mylėdamosi, o vyrų – kiek procesas įprastai trunka ir ar dažnai jiems atrodo, kad ejakuliacija įvyko pernelyg anksti/vėlai.
Apibendrinę rezultatus, mokslininkai išsiaiškino, kad dviejų brolių ar dviejų seserų „orgazmo funkcija“ išties panaši (be to, identiškiems dvyniams tai pasireiškė ryškiau). Tačiau skirtingų lyčių dvyniams ir brolių – seserų porose tokių sutapimų jau nebuvo. Taigi, eksperimentas parodė, kad moterų ir vyrų orgazmo pasiekimą lemia skirtingi genetiniai faktoriai, tad, „šalutinio efekto“ hipotezė nepasitvirtino.
B.Zietscho ir P.Santtila tyrimas „evoliucinio atsitiktinumo“ teorijos šalininkus privertė suabejoti savo teisumu. Tačiau klausimo, kaip atsirado moteriškas orgazmas ir kam jo reikia, tai niekaip nepaaiškino, pastebėjo Pensilvanijos universiteto antropologas Davidas Putsas.
Dar vienas B.Zietscho ir jo kolegų tyrimas, šį kartą atliktas Australijoje, parodė, kad gebėjimas patirti orgazmą visiškai nepriklauso nuo šalutinių veiksnių – užsiėmimo, socialinės padėties, politinių pažiūrų, asmenybės tipo ir netgi požiūrio į seksą ir libido lygio. Tad, galima daryti išvadą, prieštaraujančią ankstesnei: moterų orgazmas – universalus reiškinys, taigi, jis galėjo išsivystyti,vykstant evoliucijai, tačiau tai nėra adaptyvinė organizmo funkcija. O tai savo ruožtu , vėlgi kelia mintis apie jo atsiradimo „atsitiktinumą“ arba, kad jis kadaise buvo kažkuo reikalingas mūsų protėviams, tačiau dabar pradinę svarbą prarado. Žodžiu, aiškiau nepasidarė.
Evoliucionuojant ovuliacijai, orgazmas pradinę reikšmę prarado
2016 metų spalį Portsmoutho universiteto (JK) psichologė Diane Fleischman pareiškė, kad moterų orgazmas – atlygis už dauginimąsi, ir pasiūlė paaiškinimą, kodėl ne visos moterys ir ne visada jį patiria. D.Fleischman nuomone, taip yra todėl, kad atsitiktinis atlygis efektyvesnis už reguliarų. „Kai metate pinigus į žaidimų automatą ir kaskart vis po šiek tiek išlošiate, tai nė iš tolo nejaudina taip, kaip tada, kai išlošiate daug, tačiau nenuspėjamai“, – cituoja ją „Quartz“.
Taip orgazmą galima pavadinti savotiška socialinės kontrolės forma, pažymi žurnalistė Olivia Goldhill. Pasak D.Fleischman, pats orgazmas skatina moterį poruotis, o tai, kad tikimybė jį pasiekti didesnė su tam tikru vyru, verčia ją likti su partneriu ir stiprinti porą, kas evoliucijos požiūriu irgi gerai. Savo ruožtu partneris irgi prisiriša prie moters, nes moters patiriamas malonumas yra apdovanojimas ir jam.
Vieną iš perspektyviausių moterų orgazmo prasmės paaiškinimų pasiūlė Cincinačio (Ohajo valst.) vaikų ligoninės medicinos centro tyrėja Michaela Pavlyćev. Ji iškėlė mintį, kad moterų orgazmas radosi kaip reprodukcinio ciklo dalis. Drauge su Jeilio universiteto evoliucijos biologu Günteriu P. Wagneriu ištyrė indukuotąją – tai yra, ne reguliarią, kaip žmogaus, o sukeltą išorinių stimulų – ovuliaciją. Pavyzdžiui, kačių ir triušių ovuliacija vyksta kaip reakcija į sueitį. Mokslininkai iškėlė klausimą: ar galėjo indukuotoji ovuliacija būti ciklinės ovuliacijos pirmtakė? Jie pastebėjo, kad ankstyvųjų žinduolių klitoris – organas, kuris dažnai būna svarbiausias moterų orgazmo sukėlimui, – buvo patelės makšties viduje, tad, lytinio akto metu garantuotai vykdavo jo stimuliacija. O štai sudėtingesnių žinduolių, taip pat ir primatų, šis organas atsidūrė už makšties ribų. Biologų nuomone, klitorio vietos pokytis ir indukuotosios ovuliacijos praradimas – tarpusavyje susiję reiškiniai.
2016 metų liepą „Journal of Experimental Zoology“ publikuotame darbe M.Pavlyćev ir G.P.Wagneris rašo, kad žmogaus pirmtakams procesas, kurį dabar vadiname orgazmu, buvo refleksas, išties itin svarbus dauginimuisi – jis sukeldavo ovuliaciją. Tačiau ovuliacijai evoliucionuojant ir iš indukuotosios tampant spontanine ir cikliška, orgazmas savo pradinę reikšmę prarado. Tai paaiškina, kodėl vyriškas orgazmas garantuotas, lengvai pasiekiamas ir susijęs su dauginimusi, o moteriškas – retas, jeigu tai paprastas lytinis aktas, be papildomos stimuliacijos.
Ši teorija kol kas nauja ir ją dar reikia nuodugniau ištirti ir patikrinti. Pati hipotezė gera, žurnalui „Science“ sakė neuroendokrinologas Kimas Wallenas, tačiau gali būti, kad jos autoriai klaidingai interpretavo ovuliacijos evoliucijos duomenis. To išsiaiškinti greitai nepavyks. Beje, norinčių viską patikrinti, tikėtina, ilgai laukti neteks. „M.Pavlyćev ir G.P.Wagneris pasiūlė itin įdomų, kūrybingą ir įžvalgų problemos, kurią nagrinėjo daug kas, tačiau mažai kam pavyko rasti atsakymą, sprendimo būdą, – mano Elisabeth Lloyd. – Spėju, daugeliui tyrėjų šis darbas taps stimulu“.
