Mozambiko telefoninė ataka prieš Lietuvą: ką reikia žinoti?

Nuo penktadienio ryto kai kuriuos Lietuvos mobiliojo ryšio naudotojus nustebino keisti skambučiai iš dar keistesnės valstybės: su lietuviais masiškai norėjo susisiekti Mozambiko gyventojai. Bet kalbėtis nenorėjo – tik paskambindavo iš numerio, prasidedančio kodu +258, ir po pirmo pyptelėjimo skambutį nutraukdavo. Vyko vadinamoji „Wangiri“ ataka prieš Lietuvą.
Telefoniniai sukčiai atakuoja
Telefoniniai sukčiai atakuoja / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

„Wangiri“ yra japoniškas žodis, reiškiantis „vienas signalas“ – maždaug taip atakos ir vykdomos: skambučio gavėjas išgirsta vieną pyptelėjimą ir telefono ekrane mato skambinančiojo numerį, o po to sprendžia rimtą klausimą – ar perskambinti atgal? Galbūt kažkam tikrai prisireikė? Galbūt mirė koks vietinis princas ir mozambikiečiai, apimti didelio dosnumo, nusprendė pasidalinti jo palikimu?

Veiksmų imtasi operatyviai

Reikia paminėti, kad šiuo atveju mozambikiečiai skambučiais atakavo ne tik Lietuvos, bet ir Airijos mobiliojo ryšio numerius – numeriai, kuriais buvo skambinama, buvo generuojami automatiškai, jų srautas, pasiekiantis vieną Lietuvos operatorių, buvo iki kelių dešimčių tūkstančių per valandą. Tačiau visi mūsų šalies operatoriai ėmėsi priemonių ir šį pasipelnymo būdą operatyviai blokavo.

Asmeninio archyvo nuotr./„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas
Asmeninio archyvo nuotr./„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas

Štai „Tele2“ korporacinės komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ dar savaitgalį paskelbė, kad į Mozambiką (ir Siera Leonę, Pietų Korėją, Centrinę Afrikos Respubliką bei keletą kitų valstybių) šios įmonės klientai prisiskambinti negali, dėl to negali ir nukentėti.

A.Baranausko teigimu, toks ryšių blokavimas – visos šalies mastu – vykdomas dėl ganėtinai paprastos priežasties: „Tele2“ klientai į tas šalis neskambina visiškai – per metus nebūna nė vieno skambučio – o telefoninio sukčiavimo lygis iš šių šalių yra aukštas. Taigi, tokiu būdu klientai apsaugomi ne tik nuo jau prasidėjusių, bet ir nuo galimai įvyksiančių sukčių bandymų pasipelnyti.

Kita kategorija valstybių, anot A.Baranausko, yra šalys, kuriose telefoninio sukčiavimo lygis yra aukštas (pvz., Rusija, Baltarusija), tačiau įmonės klientai į šias šalis skambina – tuomet visos valstybės telefono numeriai nėra blokuojami, tačiau blokuojami konkretūs numeriai, apie kurių naudojimą nedoriems tikslams operatoriui yra aiškiai žinoma, arba ištisas numerių spektras, mat dažnai sukčiai tokiai veiklai perka išankstinio mokėjimo korteles ir perka jas urmu, susirinkdami nuo vienos lentynos, todėl ir tų kortelių suteikiami numeriai būna panašūs.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Antanas Bubnelis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Antanas Bubnelis

„Bitė“ selektyvaus blokavimo ėmėsi po sukčiavimo fakto išaiškėjimo: šios įmonės klientai nuo penktadienio negalėjo prisiskambinti tik į tuos numerius, iš kurių buvo vykdomas bandymas pasipelnyti lietuvių sąskaita – anot bendrovės atstovo spaudai Antano Bubnelio, blokuotini numeriai buvo atrenkami pagal neįprastai didelį įeinančių skambučių srautą ir vartotojų skundus.

Tačiau, nepaisant šių pastangų, pačioje atakos pradžioje keli tūkstančiai įmonės klientų sugebėjo pasmalsauti, kas iš Mozambiko su jais norėjo pabendrauti. Šiems klientams A.Bubnelis sakė: „dėl šios atakos „Bitės“ klientai nenukentės. Net ir tiems, kuriems pavyko prisiskambinti šiais numeriais, mes kompensuosime patirtas skambučio išlaidas“.

„Telia“ automatizuotos sistemos iš Mozambiko vykdomą sukčių ataką užfiksavo pačioje jos pradžioje ir iškart buvo imtasi operatyvių blokavimo veiksmų, todėl šios įmonės atstovas Audrius Stasiulaitis užtikrina, kad nuo sukčių nenukentėjo nė vienas įmonės klientas, šiuo metu esantis Lietuvoje: visi sukčių numeriai buvo nedelsiant blokuoti. Ir juokavo, kad keletas atakos taikiniais tapusių lietuvių tuo nebuvo labai patenkinti – negalėdami prisiskambinti jie siuntė trumpąsias žinutes su klausimais „Ko norėjote?“. Šios žinutės taip pat buvo blokuojamos, tad klientams sąskaitų nepadidins.

Tačiau „Telia“ tokios apsaugos negalėjo pasiūlyti savo klientams, kurie šiuo metu yra užsienyje ir kurių skambučių valdymu šiuo metu užsiima kitų šalių operatoriai.

Kaip galima nukentėti?

Finansinė žala tokių sukčiavimų atveju įmanoma tik vienu atveju – jeigu skambučio iš Mozambiko sulaukęs klientas Lietuvoje (arba Airijoje, kaip kad buvo šios atakos atveju) po skambučio praleidimo paskambino atgal arba nusiuntė žinutę. Sąskaita galėtų padidėti net tuo atveju, jeigu paskambinus girdimas linijos užimtumą rodantis signalas – iš tiesų skambintojas gali girdėti tai, ką į autoatsakiklį užprogramuoja sukčiai.

Tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju mūsų šalies ryšio paslaugų naudotojai nukentėjo minimaliai, o ir nukentėjusiems rekomenduojama susisiekti su savo ryšio operatoriumi bandant rasti kokį nors abi puses tenkinantį sprendimą.

Jokie mokesčiai už įeinančius skambučius nėra įmanomi, nepriklausomai nuo to, ar spėsite pakelti ragelį iki pirmo pyptelėjimo pabaigos, kai bandymas skambinti nutraukiamas, ar ne.

Kokio dydžio žala nukentėjusiems ir kokia nauda sukčiams?

Kai kuriose valstybėse telefoniniai sukčiai savo žalingą veiklą vykdo užsisakydami padidinto apmokėjimo skambučių paslaugą.

Tokia paslauga, anot A.Bubnelio, yra visiškai teisėta – mes jomis dažnai naudojamės, tarkime, kai norime apmokėti automobilio stovėjimą SMS žinute, kai balsuojame už patikusius muzikos projektuose dalyvaujančius atlikėjus, kai norime paaukoti kokiam nors kilniam reikalui. Savo pinigus skambindami ar rašydami žinutes tokiais numeriais mes atiduodame žinodami, kam ir už ką.

Tačiau kai iš šių padidinto tarifo numerių pradedama skambinėti atsitiktiniams klientams – neretai ir užsienio valstybėse – į sukčių sąskaitas pradeda kapsėti centai. Panašiai nutiko praėjusių metų lapkritį, kai iš Lietuvoje registruotų padidinto tarifo numerių buvo masiškai atakuojami kanadiečiai.

Tokiu atveju numerio paslaugos užsakovas ir ryšio operatorius pagal iš anksto numatytas, oficialiai deklaruotas sąlygas pasidalina pajamomis. O kai įeinančių skambučių srautas didelis – galimai skaičiuojamas tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių – galima būtų kalbėti ir apie ganėtinai solidžias pajamas sukčiams.

Pastarosios atakos iš Mozambiko atveju turėjo nutikti šis tas įdomesnio: sukčių numeriai nebuvo padidinto tarifo. Lietuviams jie galėjo kainuoti nuo 1,5 iki 1,8 eurų už minutę, priklausomai nuo operatoriaus, teikiančio jiems paslaugas Lietuvoje (išskyrus „Tele2“ klientus, kurie apskritai į šią šalį paskambinti negali).

O Mozambike šiuos pinigus veikiausiai pasidalijo koks nors juridinis asmuo, išsinuomojęs tam tikrą numerių spektrą ir sudaręs pinigų, gaunamų už įeinančius skambučius, pasidalijimo sutartį su ryšio operatoriumi, kuris, tikėtina, taip pat iš anksto žinojo, kokiu tikslu šie numeriai galės būti naudojami.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis