Pasak renginio organizatoriaus ir pranešėjo Tomo Ambraso, tai precedento neturintis atvejis, neabejotinai įeisiantis į Lietuvos teisės ir Lietuvos kosmoso istoriją.
Teisės terminas pirmą kartą lietuvių raštijoje paminėtas tik XX a. pradžioje, todėl suprantama, kad Lietuvoje jo mokslinė evoliucija sąlyginai neilga. Lietuvos kosmoso istorijos pradžią galima sieti su 1600 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusiu Kazimieru Simonavičiumi, pasaulyje pripažintu raketinės teorijos ir praktikos pradininku.
„Moksle būtina nuolat abejoti ir kelti klausimus. Teisės mokslas negali izoliuotis nuo kitų mokslų, o ypatingai nuo praktikos, atvirkščiai, kosmoso verslo ir teisės kontekste jis privalo remtis kitomis sritimis: aviacija, inžinerija, astronomija, kosmonautika, technologijomis ir ypatingai žmonių praktine patirtimi. Lietuvoje vis dar stokojama supratimo, kas tai yra kosmosas, visuomenei menkai žinoma sritis yra aviacija, nedaug žinoma apie lietuvių vykdomus projektus šiose srityse“, – pažymi T. Ambrasas.
Kartais valstybėse faktinis teisinis reguliavimas gali būti neadekvatus vien dėl netinkamo tam tikrų visuomeninių santykių ir socialinių reiškinių suvokimo. Kitaip tariant, neturint aiškių praktinių kriterijų, įstatymo leidėjo sukurtos teisinės taisyklės gali iškreiptai reguliuoti verslo santykius. Todėl vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo atsakyti į klausimus: kokios yra kosmoso verslo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Kur reikalinga teisė ir reguliavimas? Kaip suprantamas kosmosas, koks jo teisinis statusas, kur jis prasideda ir baigiasi?
Konferenciją atidaręs Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus pažymėjo, kad šia tema domisi vis daugiau žmonių, vyksta vis daugiau projektų. Santykis su visuomene ir žmonėmis yra labai svarbus, tai skatina socialinių mokslų specialistus domėtis naujomis technologijomis, kad jas būtų galima teisingai apibrėžti, sureguliuoti ir padėti naujoms technologijoms vystytis.
Akcentuodamas naujų technologijų santykį su teise, V. Tomkus pažymėjo, jog inovatyvių technologijų vystymuisi reikia vis daugiau naujos, stiprėjančios teisinės bazės, atsiranda naujos teisinės sąvokos, teisinio reguliavimo objektai, kyla problemų. Pvz., naujų sukurtų objektų teisinė registracija, intelektinės nuosavybės apsauga, draudimas (žala, atsakomybė tretiesiems asmenims), palydoviniai ryšiai, stebėjimas, tarptautinis radijo dažnio reguliavimas, nauja santykių rūšis – žmogaus ir mašinos santykis t.y. robotikos teisė, biotechnologijos, medicina (kamieninių ląstelių problematiką) ir t.t. Pristatydamas aktualijas ir iššūkius verslui Lietuvos kosmoso asociacijos prezidentas atskleidė, kad realiuose praktiniuose dalykuose reikia teisinės bazės supaprastinimo.
UAB „Pakilimo takas“ direktorius skrydžiams Rimvydas Maciulevičius savo žaismingo ir interaktyvaus pranešimo įžangoje nesutiko, kad Lietuva yra maža šalis. Įrodydamas, kad savęs mažinti nereikia, pristatė pirmąjį Lietuvoje ir išskirtinį raketų paleidimo centrą Ignalinos aerodrome bei naujai atsiradusias kosmoso ir aviacijos verslo galimybes. R.Maciulevičius pristatė ir pakvietė dalyvauti Lietuvos mokomųjų palydovų „Cansat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurse.
MRU mokslininkai Tomas Ambrasas ir Regina Valutytė aptarė kosmoso ir oro teisės aktualijas (tiek tarptautinės, tiek privatinės teisės kontekste), kalbėjo apie egzistuojantį teisinį reguliavimą Lietuvoje ir pasaulyje. Taip pat jie pateikė praktinių pavyzdžių iš pirkimo-pardavimo, kosmoso turizmo kaip atlygintinių paslaugų teikimo, aptarė kosmoso erdvės atribojimo klausimą ir kosmoso teisinį režimą. Atsižvelgiant į tai, kad pernai gruodžio 4 d. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų tarptautines sutartis kosminės erdvės naudojimo srityje, pranešėjai pakomentavo jų naudojimo sritis, šių sutarčių nuostatas ir principus bei santykį su nacionaline teise. Pasak pranešėjų, Lietuvos teisininkų laukia dar nearti teisės dirvonai.
Ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas Romualdas Kalytis pristatė Europos kosmoso agentūrą (EKA), į kurią ateityje ketina įstoti ir Lietuva. Tai leistų mūsų šaliai aktyviai dalyvauti kosmoso versle, gauti užsakymų bei uždirbti pinigų.
Kosmoso verslo ir teisės santykiai yra glaudžiai susiję su valstybės investiciniu, technologiniu patrauklumu, ekonomikos augimu. „Konferencija akademinę bendruomenę, studentus ne tik supažindino su kosmoso verslo plėtra, bet ir iškėlė nemažai teisinių problemų ir nurodė iššūkius. O svarbiausia – kosmosas legalizavosi MRU universitete“, – apibendrino T. Ambrasas.
