Nuotraukoje tiesiai po palydovu galima atpažinti Kauno ir Elektrėnų marias, Vievio, Rėkyvos ežerus ir Kupiškio tvenkinį.
„Tarptautinė kosminė stotis skrenda 400 km aukštyje, o čia matote, kaip Lietuva atrodo iš maždaug 100 km aukščiau. Nuotrauką darėme 2023 m. balandžio 22 d. 12:41 val. Lietuvos laiku. Tik anksčiau negalėjome atsisiųsti dėl prasidėjusių kliento misijos darbų. Šis kadras nebuvo misijos dalis“, – sako „Kongsberg NanoAvionics („NanoAvionics“) turinio projektų vadovas Šarūnas Kazlauskas.
MP42 į kosmosą iškeltas 2022 m. balandžio 1 d. su „SpaceX“ misija „Transporter-4“. Palydovas buvo sukurtas kelių komercinių klientų įrenginiams, įskaitant 5G ryšio įrangą kosminiam daiktų interneto tinklui. Jame sumontuota modifikuota „GoPro“ kamera pirmą kartą istorijoje užfiksavo 4K rezoliucijos palydovo „asmenukę“ kosmose, virš Didžiojo Barjerinio rifo.
Išryškino kosmoso šiukšlių mažinimo svarbą
Spalį darytose palydovo asmenukėse užfiksuotas ir vieno saulės kolektoriaus pažeidimas – nedidelė, maždaug 6 milimetrų skersmens skylutė, kurią galėjo padaryti kosminė šiukšlė arba mikrometeoroidas.
„Kada įvyko susidūrimas – tiksliai pasakyti negalime, nes palydovas toliau sėkmingai atliko jam suplanuotus darbus, o pažeisto saulės kolektoriaus našumas jokiu metu nesuprastėjo, lyginant su nepažeistais kolektoriais“, – sako „NanoAvionics“ palydovų surinkimo, integracijos ir testavimo techninis vadovas Ignas Verikas.
Šis incidentas atkreipia dėmesį į augantį poreikį mažinti kosmoso šiukšlių kiekį. Spalio 11 d., dieną iki incidento nustatymo, „NanoAvionics“ pasirašė Europos kosmoso agentūros (EKA) Nulinių kosmoso šiukšlių chartiją (angl.: European Space Agency's Zero Debris Charter), kurios tikslas – iki 2030 m. siekti, kad visos kosminės misijos nepaliktų šiukšlių.
Kosmose šiuo metu skrieja daugiau nei 36 tūkstančiai objektų, didesnių nei 10 cm, ir milijonai mažesnių dalelių, kurių greičiai gali siekti iki 10 km/s, ir kelti grėsmę esamoms ir būsimoms misijoms. Tarptautinė kosminė stotis vidutiniškai bent kartą per metus turi koreguoti savo orbitą, kad išvengtų susidūrimų.
Šiukšlės žemoje mūsų planetos orbitoje gali likti kelis dešimtmečius, susidurti tarpusavyje ir suskilti į mažesnės daleles, kurių susekti praktiškai neįmanoma.
Nors misijų operatoriai didesnius objektus seka ir keičia palydovų trajektorijas, kad išvengtų susidūrimų, tai padaryti ne visada pavyksta ir papildomai kainuoja.
Kaip sako „NanoAvionics“ palydovų operacijų komandos vadovas Jauniaus Sinkevičiaus, susidūrimai su kosminėmis šiukšlėmis nėra labai dažni – iš visų 44 iki šiol paleistų bendrovės palydovų tik keliems teko atlikti susidūrimo vengimo manevrus su sekamo dydžio objektais. Visgi, pasak jo, šis incidentas parodo, kad raketų ir palydovų gamintojai turi prisiimti atsakomybę aktyviai mažinti kosminių šiukšlių kiekį jau šiandien.
„Tokie susitarimai, kaip EKA chartija, siekia užtikrinti, kad visos kosmoso industrijos bendrovės vadovautųsi tvarumo principais. Svarbu pabrėžti, kad „NanoAvionics“ palydovai gaminami ir projektuojami taip, kad nekurtų kosminių šiukšlių. Pabaigę klientų misijas, mūsų palydovai sudega Žemės atmosferoje savaime. O jei misijos trunka ilgiau nei 5 metus, palydovai naudoja reaktyvinius variklius pažeminti orbitos aukštį – kad greičiau nukristų ir sudegtų“, – priduria J.Sinkevičius.
