Ši partnerystė taps dar vienu sparčiai augančios „NanoAvionics“ žingsniu, plečiant verslą tarptautiniu lygmeniu, taip pat prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir išbandys naujas mažųjų palydovų pritaikymo galimybes.
Padės spręsti klimato kaitos problemą
„NanoAvionics“ Čilės bendrovei Lietuvoje kuriamas palydovas, pavadintas „Lemu Nge“ (mapudungun kalba reiškiantis „Miško akis“), taps pirmuoju privačiu Čilės palydovu, kuriuo bus stebimas visas 51 mlrd. hektarų Žemės paviršiaus biologinės įvairovės plotas.
Naujasis 6U dydžio (maždaug batų dėžės dydžio) palydovas prisidės ir prie įmonės kuriamo biosferos atlaso veikimo – rinks duomenis, kurie padės nustatyti, išmatuoti ir stebėti kiekvienos ekosistemos kasdien sukuriamą vertę.
„Turime didelę nuotolinio Žemės stebėjimo įrenginių integravimo patirtį, tad toliau rodome lyderystę globalioje mažųjų palydovų tiekimo rinkoje ir pristatome Lietuvą kaip kosmoso valstybę. Net kurdami savo technologijas Lietuvoje, galime užmegzti tvirtas partnerystes visame pasaulyje bei tiekti palydovus tokioms šalims, kaip Čilė, Singapūras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Japonija ir kitos. Džiaugiamės, kad mūsų mažųjų palydovų technologijos sudaro sąlygas tokioms organizacijoms kaip „Lemu“ pagerinti visuomenės supratimą apie planetos biologinę įvairovę. Tokiu būdu mokslinių tyrimų organizacijos, įmonės ir pavieniai asmenys gali kurti naujus sprendimus ekosistemų atkūrimui ir kovai su miškų kirtimo padariniais“, – sako „NanoAvionics“ generalinis direktorius Vytenis J.Buzas.
Pagrindinis naujojo palydovo prietaisas – didelės skiriamosios gebos kamera, sukurta Pietų Afrikos įmonės „Simera“. Kameros technologija leidžia itin detaliai segmentuoti žemės dangą ir augalijos biologinę įvairovę. Palydovas apskries aplink Žemės orbitą kas 90 minučių – iš viso 14 kartų per dieną. Palydovą planuojama „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ į kosmosą paleisti 2023 metais.
Pirma „Lemu Nge“ palydovo užduotimi taps matuoti ir sekti pasaulio miškų, užimančių apie keturis milijardus hektarų (arba 31 proc. Žemės paviršiaus), vertę. Skrisdamas Saulės sinchronine orbita (SSO), palydovas teiks geoerdvines nuotraukas „Lemu“ vystomam biosferos atlasui. Pasibaigus palydovo misijai skystojo metalo jonų varomoji sistema leis mažajam palydovui saugiai palikti orbitą ir sudegti atmosferoje nepaliekant kosminių šiukšlių.
Galimybės įtraukti verslą
Palydovinis stebėjimas leidžia realiu laiku, reguliariai ir tiksliai rinkti duomenis apie žemės paviršių, vandenynus bei atmosferą, o tuo pačiu – suprasti klimato sistemą ir nustatyti būdus, kaip sušvelninti klimato kaitą.
Tokios organizacijos, kaip NASA ir Europos kosmoso agentūra (EKA) palydovinius duomenis naudoja stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijai atmosferoje, orams, augmenijos būklei, ledynų ir poliarinio ledo tirpimui, koralinių rifų blukimui, vandenynų rūgštėjimui, laukinių gyvūnų migracijos pokyčiams ir daugeliui kitų aplinkos rodiklių.
„Lemu“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Leo Prieto mano, kad norint išspręsti pasaulinę klimato krizę, būtina plėtoti ir sėkmingai išnaudoti šią palydovų teikiamą naudą, įgyvendinant gamtosaugos iniciatyvas visame pasaulyje.
Anot jo, palydovų technologinės savybės naudingos ne tik mokslo ir duomenų organizacijoms, bet ir verslui – jos suteikia tam tikroms įmonėms galimybę iš aplinkosauginės veiklos gauti pelno, o tai gali paskatinti efektyvesnę kovą su klimato kaita.
„Norėdami pasiekti tikslą, turime pritraukti daugiau organizacijų ir rasti veiklos būdą, kuris leistų joms gauti pelno. Pasitelkdami „Lemu“, galime joms suteikti reikiamus palydovinius duomenis ir užtikrintumą. „NanoAvionics“ kuriami mažieji palydovai puikiai atitiko reikalingas specifikacijas dėl mažesnio energijos sunaudojimo ir išmetamųjų teršalų kiekio, reikalingų įrenginiui iškelti į orbitą. Tokio puikiai išvystyto ir nedidelio palydovo naudojimas – vienintelis efektyvus būdas ištirti visą žemės paviršių mūsų kuriamam atlasui. Be to, „NanoAvionics“ pasirūpina sėkmingu misijos vykdymu – tiekia infrastruktūrą, reikalingą palydovui iškelti į orbitą ir iš jo gauti duomenis“, – sako jis.
Nuotolinis palydovinis stebėjimas, taip pat NASA, EKA ir dirbtinio intelekto technologijų apdoroti duomenys padeda „Lemu“ suprasti klimato sistemą ir nustatyti būdus, kaip sušvelninti klimato kaitą. Išanalizuoti rezultatai bus labai svarbūs padedant mažinti miškų kirtimą ir ekosistemų nykimą, palengvins miškų atkūrimo procesą, pagerins gebėjimą tiksliai išmatuoti dirvos galimybę kaupti organinį anglies dioksidą ir kitus gamtos procesus. Biologinės įvairovės atlasas bus prieinamas kitoms organizacijoms ir gamtos apsaugos bendruomenės nariams visame pasaulyje.
„NanoAvionics“ toliau auga
Didžiausia Lietuvos kosmoso technologijų bendrovė „NanoAvionics“ pastaraisiais metais sparčiai auga ir plečiasi pasauliniu mastu. Dėl augančios kosmoso technologijos rinkos, kuri pernai siekė 380 mlrd. dolerių ir bręstančio mažųjų palydovų poreikio, įmonė pastebi, kad pastaraisiais metais poreikis jos gaminamiems mažiesiems palydovams sparčiai išaugo.
Be to, auga ir paklausa palydovų spiečiams – sėkmingai išbandę savo tiekiamas paslaugas kosmose, įmonės klientai planuoja leisti palydovų spiečius.
Pernai „NanoAvionics“ savo pardavimo pajamas užaugino triskart, o kitąmet tikisi jas auginti bent du kartus ir iki 2025 metų dar labiau paspartinti palydovų gamybą, pagaminant jų iki 120 per metus. Dar daugiau galimybių suteikė ir įstojimas į EKA.
Šiuo metu „NanoAvionics“ yra viena iš 3–4 didžiausių mažuosius palydovus kuriančių įmonių pasaulyje – visa bendrovės produkcija eksportuojama į 40 pasaulio šalių.
Per pastaruosius metus savo darbuotojų skaičių padidinusi 60 proc., bendrovė kitais metais ruošiasi dar labiau plėstis. Kitų metų pirmajame pusmetyje „NanoAvionics“ kelsis į naujas patalpas Visorių informacinių technologijų parke, kurios užims iki 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą bei ieško naujų darbuotojų – daugiausiai įvairių sričių inžinierių bei programuotojų.
Įvertinusi rinką „NanoAvionics“ plečia ir savo produktų pasiūlą ir neseniai pradėjo gaminti didesnę, iki 115 kg sveriančią (nedidelio šaldytuvo dydžio) moduliarią mikro palydovų platformą MP42 bei pradėjo bendradarbiavimą ir su NASA.
