Buvo užfiksuotos iš juodųjų bedugnių susiliejimo vietos sklindančios didelės energijos šviesos dalelės – γ (gama) spinduliai. Šis atradimas gali padėti ne tik nustatyti tikslų gravitacinių bangų šaltinį – jei stebėjimai pasitvirtins, jie turės didžiulę įtaką mūsų supratimui apie Visatą valdančią fundamentalią fiziką.
Jei stebėjimai pasitvirtins, jie turės didžiulę įtaką mūsų supratimui apie Visatą valdančią fundamentalią fiziką.
„Iš juodųjų bedugnių susiliejimo kilę gama spinduliai būtų labai svarbus atradimas, kadangi manoma, kad juodosios bedugnės susilieja „švariai“, neskleisdamos jokios šviesos,“ – paaiškina NASA.
Rugsėjo 14 dieną Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatorijos (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) padaliniai Vašingtone ir Luizianoje užfiksavo pirmuosius tiesioginius pėdsakus Alberto Einsteino numatytų gravitacinių bangų. Pėdsakai atsirado susiliejus dviems juodosioms bedugnės prieš 1,3 milijardo metų.
„Šis įvykis – kuris jau pats savaime svarbus, kadangi niekam anksčiau nėra pavykę aptikti dvinarių JB susiliejimo – buvo toks galingas, kad smarkiai iškreipė erdvėlaikio audinį, sukurdamas per Visatą išplitusius jo raibulius… galiausiai pasiekusius mus“, - skelbia NASA.
Dabar NASA tyrėjai paskelbė, kad rugsėjo 14 dieną jie užfiksavo ir kai ką keisto – labai silpną gama spindulių žybsnį po mažiau nei pusės sekundės nuo gravitacinių bangų, ir tame pačiame kosmoso regione.
Sutapimas? Šio varianto kol kas atmesti negalime, bet NASA numato vos 0,2 proc. tikimybę, kad šie du įvykiai atsitiktinai nutiko toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu.
Mažiausiai šis atradimas, užfiksuotas Gamma-ray Burst Monitor (GBM) NASA Fermi gama spindulių kosminiu teleskopu, padės mokslininkams tiksliai nustatyti, kur prieš 1,3 mlrd. metų įvyko dviejų juodųjų bedugnių susiliejimas.
Bet faktas, kad šviesa atrodo išspinduliuota iš juodųjų bedugnių susiliejimo, taip pat gali priversti iš esmės permąstyti vieną iš audringiausių ir energingiausių įvykių žinomoje Visatoje.
Kodėl? Norint sukurti šviesą, reikia dujų, o šalia dviejų susilieti turinčių juodųjų bedugnių dujų būti neturėtų, nes jas kažkuri juodoji bedugnė privalėjo būti susiurbusi dar gerokai iki susiliejimo.
Yra dvi galimybės. Pirmoji – gama spindulių žybsnis išties buvo sutapimas ir neturi nieko bendra su GW150914 juodųjų bedugnių susiliejimu, sukūrusiu rugsėjo 14 gravitacines bangas. Antroji – susiliedamos juodosios skylės gali generuoti gama spindulius, ir tai reiškia, kad teks pergalvoti dėsnius, apibrėžiančius, ką JB gali praryti ir kada.
„Tai labai viliojantis atradimas ir menkai tikėtina, kad tai melagingas pavojus. Bet prieš pradėdami perrašyti vadovėlius, turime išvysti daugiau žybsnių, susijusių su gravitacinėmis bangomis iš JB susiliejimų,“ - phys.org sakė viena iš GBM komandos narių Valerie Connaughton.
Reikės daugiau duomenų, norint išsiaiškinti, kuris iš šių variantų tikrasis, bet juodosios bedugnės traukai atsispiriančios dujų dalelės būtų išties pribloškiama naujiena.
Rezultatai publikuoti „The Astrophysical Journal“.