Nedidelis palydovas ilgą laiką NASA buvo apibūdinamas kaip „labiausiai tikėtina vieta rasti gyvybę Saulės sistemoje“. Dabar naujasis tyrimas parodė, kad Europos vandenynų cheminė sudėtis yra labai panaši į esančių Žemėje. Manoma, kad vandenyje gali būti pakankamai vandenilio ir deguonies palaikyti gyvybei, net ir be vulkaninio aktyvumo.
„Mes tiriame svetimo pasaulio vandenyną naudodami metodus, kurie buvo sukurti tam, kad suprastume maistinių medžiagų ir energijos judėjimą Žemės sistemose, – sakė vyriausiasis tyrėjas Steve‘as Vance‘as iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos. – Deguonies ir vandenilio cirkuliavimas Europos vandenynuose bus pagrindinis Europos vandenynų chemijos ir bet kokios gyvybės variklis, visai kaip Žemėje.“
Atlikdami tyrimą mokslininkai palygino galimą Europos potencialą gaminti vandenilį ir deguonį su Žemės.
Mokslininkai norėjo sužinoti, ar pasyvūs procesai gali sudaryti sąlygas gyvybės egzistavimui, todėl į tyrimą neįtraukė rezultatų apie vulkaninį aktyvumą, kuris laikomas gyvybės formavimosi varikiu.
Mokslininkų skaičiavimai netikėtai parodė, kad gyvybė Europoje galėtų egzistuoti ir be jo. „Geophysical Research Letters“ publikuotame tyrime teigiama, kad vandenilio ir deguonies kiekis Europos vandenynuose būtų pakankamas, o deguonies gamyba tiek Žemėje, tiek Jupiterio palydove, yra maždaug 10 kartų didesnė, nei vandenilio.
Žemės vandenynuose vandenilis susidaro per procesą, vadinamą serpentinizacija – druskingas vanduo įsigeria į įtrūkius Žemės plutoje ir reaguoja su ten esančiais mineralais. Tokiu būdu susidaro šiluma ir vandenilis – du svarbūs gyvybės komponentai.
Pirmiausiai tyrėjai skaičiavo, kokia galimybė, kad toks procesas gali vykti Europoje ir, remdamiesi informacija, kaip Europa atšalo nuo susiformavimo, paskaičiavo, kad įtrūkiai palydovo paviršiuje gali siekti ir 25 kilometrus – maždaug penkis kartus daugiau, nei Žemėje. Tad vandeniliui susiformuoti tokiuose įtrūkiuose yra puikios galimybės.
Tuomet buvo analizuojama, koks yra deguonies susiformavimo potencialas. Deguonis gali susiformuoti tuomet, kai užšalusios vandens molekulės ant vandenynų ledo paviršiaus yra atskiriamos kosminės spinduliuotės. Komanda mano, kad šie elementai galiausiai vėl atsiduria vandenyno gelmėse.
NASA 2020-aisiais planuoja misiją į Europą ir iki tol apie gyvybės egzistavimą galima tik spėlioti, tačiau išankstiniai skaičiavimai nuteikia optimistiškai.
Gyvybės formavimosi procese yra ir kur kas daugiau svarbių elementų, kaip anglis, fosforas, siera, azotas, tad toliau bus siekiama sukurti kitus modelius, kurie leistų nuspėti apie šių elementų buvimą Jupiterio palydove.
