Viso šių duomenų lobyno analizė iki mokslinių darbų publikavimo gali dar šiek tiek užtrukti, tačiau tam, kad laukimas neužtruktų, NASA dovanoja džiaugsmą mūsų akims: pirmąją nuotrauką iš Saulės vainiko vidaus.
Kadre, kurį užfiksavo zondo instrumentas WISPR (Wide-field Imager for Solar Probe), matoma vainiko kilpa, sudaryta iš elektros krūvį turinčių dujų ir plazmos. Ši kilpa jungia du priešingo krūvio regionus Saulės paviršiuje.
Visose iki šiol matytose nuotraukose tokios vainiko kilpos buvo fotografuojamos iš labai toli. Tuo metu „Parker Solar Probe“, savo kamerą įjungęs 27,2 mln. kilometrų atstumu nuo Saulės paviršiaus, mokslininkams pateikė kur kas detalesnę perspektyvą – matomos bent dvi atskiros šios kilpos vijos.
Šviesus nuotraukoje matomas taškas – tolumoje Saulės šviesą atspindintis Merkurijus. O juodi taškai yra artefaktai, atsiradę kompensuojant foną.
NASA kol kas neskelbia, kokia buvo „Parker“ zondo aplinkos temperatūra fotografuojant, tačiau šis aparatas yra saugomas pačiais pažangiausiais karščio skydais, kurie leidžia dirbti net aplinkoje, kurios temperatūra siekia 1644 laipsnius Kelvino skalėje (1371 ºC).
Kitas priartėjimas prie Saulės turėtų įvykti ateinančių metų balandžio 4 dieną. Tačiau iki to laiko mokslininkai nesnaus – pirmojo praskridimo metu surinkta tiek duomenų, kad darbo tikrai užteks.
„Kol nepatikrinsime duomenų, nežinosime, ko reikėtų tikėtis taip priartėjus prie Saulės. Bet tikriausiai pastebėsime kokių nors naujų reiškinių. „Parker“ yra tiriamoji misija – jos atradimų potencialas yra milžiniškas“, – sakė „Parker“ projekto mokslininkas Nouras Raouafi.