Nuo 1970 m. iki pat šių dienų NASA raketos, į kosmosą kėlusios įvairius kosminius aparatus, buvo varomos hidrazinu. Tai labai degus skystis, kuris reaguodamas su įvairiais katalizatoriais, per trumpą laiką karštų dujų forma išlaisvina itin didelį energijos kiekį.
Nepaisant savo privalumų, hidrazinas turi ir nemažai trūkumų: ši medžiaga yra itin nuodinga ir gali sukelti akių, odos, kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto nudegimus, pažeisti kitus kūno organus, net sukelti vėžį. Medžiaga toksiška gamtoje gyvenantiems gyvūnams, augalams ir kenkia atmosferai. Dėl didelio degumo hidraziną sudėtinga transportuoti.
Naujasis raketinis kuras vadinamas energetiniu joniniu skysčiu (angl. energetic ionic liquid). Joniniai skysčiai yra skystos būsenos druskos junginiai, kurių molekulės turi teigiamą arba neigiamą krūvį, susiejantį jas tvirtu cheminiu ryšiu, išlaikančiu skysčio stabilumą.
Joniniai skysčiai yra labai saugūs ir patogūs transportuoti, tačiau iki šiol jų nebuvo įmanoma panaudoti kaip raketinio kuro, mat deginama ši medžiaga neišskiria didelio energijos kiekio. Nepaisant to, daktaras Tomas Hawkinsas iš JAV Karinių oro pajėgų Raketinio kuro padalinio įžvelgė joninių skysčių potencialą dar 1980 m., kuomet, dirbdamas Lyhajaus universitete (JAV), pirmą kartą susidomėjo šiais cheminiais junginiais ir ėmė intensyviai juos tyrinėti.
Viena iš tokių joninio skysčio atmainų (techninis pavadinimas AF-M315E) ne tik pasižymi visomis raketiniam kurui būtinomis savybėmis, tačiau yra ir itin saugi bei ekologiška. Pasak T.Hawkinso, toksikologino šios medžiagos tyrimo rezultatai jį apstulbino – žmogaus organizmui raketinis kuras kenkia mažiau nei kofeinas. Be to, skystis yra beveik nekenksmingas aplinkai, kadangi degdamas išskiria anglies dvideginį, vandens garus ir vandenilį.
Nepaisant savo ekologiškumo, naujasis raketinis kuras yra toks galingas, kad dabartiniai NASA kosminių laivų varikliai tiesiog neatlaikytų jo išskiriamos šilumos kiekio. Šiuo metu yra kuriami specialūs tokiam kurui pritaikyti varikliai.
Bandomosios raketos, varomos energetiniu joniniu skysčiu, paleidimas numatomas 2015 m. Jeigu bandymas bus sėkmingas, kuras bus pradėtas naudoti visuose NASA kosminiuose laivuose.
