„Perseverance“ zondo nusileidimo vieta yra Jezero krateris – iš orbitos jis atrodo kaip labai palanki vieta Marso gyvybei egzistuoti. Krateryje nusileidęs zondas turės keturias pagrindines užduotis: geologinę (nusileidimo vietoje išanalizuoti uolienas ir peizažą bei pagal tuos duomenis pateikti žmonėms daugiau žinių apie tos vietovės istoriją); astrobiologinę (nustatyti, ar nusileidimo rajonas kada nors buvo tinkamas gyvybei bei ieškoti kadaise egzistavusios gyvybės pėdsakų); mėginių rinkimo (surasti ir surinkti tokius Marso grunto mėginius, kurie gali pasirodyti įdomūs iš mokslinės pusės bei paruošti tuos mėginius pargabenimui į Žemę); pasirengimo žmonių atvykimui (išbandyti technologijas, kurios kada nors ateityje gali būti reikalingos žmonių išgyvenimui Marse).
Būtina pažymėti, kad „Perseverance“ yra pirmasis NASA zondas, kurio pagrindinė užduotis yra nustatyti, ar Marse kada nors praeityje egzistavo mikrobinė gyvybė. Ankstesnių zondų užduotis buvo tik nustatyti, ar Marso praeities sąlygos buvo tinkamos gyvybei (ir jų pateiktas atsakymas buvo labiau teigiamas nei neigiamas).
„Perseverance“ yra pati ambicingiausia NASA misija Marse, kurios mokslinis tikslas yra nustatyti, ar Marse praeityje yra buvę gyvybės“, - sakė NASA direktoriaus pavaduotojas Tomas Zurbuchenas.
Maža to, „Perseverance“ misija yra ne šiaip ambicingiausia – šio zondo nusileidimas buvo kol kas tiksliausiai suplanuota NASA operacija, įvykdyta sekundės tikslumu.
Kapsulės, kurioje saugiai supakuotas zondas „Perseverance“, atsiskyrimas nuo erdvėlaivio, atgabenusio zondą iki Marso, atsiskyrimas įvyko 22:38 Vilniaus laiku.
Marso atmosferos viršutinius sluoksnius kapsulė pasiekė skriedama 19500 km/h greičiu, tai įvyko 22:48.
Kertant Marso atmosferą trintis kaitino kapsulės dugną – nepaisant gerokai retesnės atmosferos, kapsulės apatinė pusė turėjo įkaisti iki maždaug 1300 ºC temperatūros. Ši aukščiausia temperatūra buvo pasiekta 22:49.
Parašiutą besileidžiantis modulis išskleidė dar skriedamas viršgarsiniu greičiu, tai turėjo įvykti maždaug 22:52 Lietuvos laiku. Tikslią parašiuto išskleidimo akimirką turėjo nustatyti nauja NASA tecnologija - „Range Trigger“, kuri padidino besileidžiančio aparato nusileidimo į numatytą poziciją tikslumą.
Praėjus maždaug 20 sekundžių nuo parašiuto išsiskleidimo nuo apsauginės kapsulės turėjo atsiskirti apatinė dalis – karščio skydas. Be šio skydo marsaeigis galėjo naudodamasis savo radaru nustatyti, koks yra jo atstumas iki Marso paviršiaus bei įjungė technologiją „Terrain-Relative Navigation“, kuri leido pasirinkti saugią nusileidimo vietą.
Viršutinė kapsulės dalis, prie kurios yra pritvirtintas nusileidimą lėtinantis parašiutas, nuo marsaeigio atsijungė 22:54 Lietuvos laiku. Tuo pačiu metu įsijungė prie marsaeigio pritvirtintas lėtinančių reaktyvinių variklių rinkinys, nukreipęs aparatą į numatytą nusileidimo vietą.
Galutinis „Perseverance“ nusileidimo etapas buvo vykdomas vykdant „dangaus krano“ manevrą – rėmas su reaktyviniais varikliais liko kyboti virš Marso paviršiaus, o pats zondas nuo to rėmo buvo nuleistas pritvirtinus jį nailoniniais lynais. Marsaeigis planetą turėjo paliesti labai švelniai, maždaug žmogaus ėjimo greičiu (apie 2,7 km/h). Tai įvyko 22:55 Lietuvos laiku.
Taip pat zondas analizuos Raudonosios planetos klimato sąlygas ir vertins, ar praeityje Marso atmosferinės sąlygos buvo tinkamos gyvybei. „Perseverance“ turės apibūdinti ir Marso geologinius ypatumus – daugiau papasakoti apie procesus, kurie lėmė Marso plutos ir grunto susidarymą bėgant laikui. Labiausiai šis zondas ieškos tokių uolienų, kurių susiformavimui reikėjo vandens ir ypač – organinių junginių, reikalingų gyvybei, egzistavimo tokiose uolienose pėdsakų.
Vykdant pasirengimą žmonių atvykimui į Marsą, „Perseverance“ išbandys, ar iš vietinių išteklių įmanoma pagaminti kuro ir gauti kitų išgyvenimui būtinų išteklių, o taip pat analizuos Marso atmosferos iššūkius, į kuriuos reikės atsižvelgti planuojant Marso kolonistų ilgalaikio gyvenimo vietas.
