Pietiniame Marso pusrutulyje dabar yra vėlyva vasara. Saulė, o kartu ir temperatūra, aukštai nekyla, todėl visur matosi suledėjęs anglies dvideginis. Jis šioje vietoje pasižymi specifine struktūra ir primena šveicarišką sūrį – turi daug skirtingo dydžio skylių. Visgi mokslininkai apie jas žino jau seniai, o štai didesnė ir su ledu nesusijusi duobė kelia klausimų.
Kas tai galėtų būti? Iš nuotraukų matyti, kad tai didžiulė duobė, prasiskverbianti giliai į Marso paviršių. Įprastai mokslininkai gali nustatyti tokių bruožų kilmę, pasinaudodami turimomis geologijos žiniomis. Dažniausiai duobes Marse sukelia susidūrimai su asteroidais ar koroziniai procesai. Tačiau šiuo atveju mokslininkai negali pasakyti, kas čia įvyko.
Žinoma, tokia žinia neliko nepastebėta tų, kurie mano, kad Marse gyvena arba gyveno protingos gyvybės formos – ta duobė būtinai yra patekimas į požemines jų gyvenvietes. Visgi, mokslininkai turi kitų versijų. Tai, kad tiksli duobės kilmė nėra žinoma, nereiškia, kad Marso tyrėjai yra visiškai pasimetę tamsoje.
Tai gali būti asteroido paliktas krateris, kuris keistai atrodo dėl aplinkui buvusio ledo sluoksnio. Kita dar labiau tikėtina versija aiškina, kad tai – smegduobė. Greičiausiai po Marso paviršiumi sugriuvo lavos vamzdžių sistema, priversdama planetos paviršių įdubti į netikėtai atsivėrusią tuštumą. O galbūt toje vietoje yra vulkanas, kuris staiga ištirpdė ledą, suformuodamas tunelį.
NASA taip pat pastebi, kad panašių duobių Marse yra ne viena, tik kitos nėra tokios ryškios ir aiškiai apibrėžtos. Greičiausiai jas sukelia sublimacija – kietos medžiagos virtimas dujomis. Taigi sensacijų laukiantiems žmonėms dar teks palaukti.
