Ankstesnį straipsnį apie „Marso koralą“ rasite čia.
„Taip, galima sakyti, kad tai yra gumbas, – su kai kurių skaitytojų interpretacija sutinka NASA programos „Mars Science Laboratory“ tyrėjas Ronaldas Slettenas. – Tačiau jis yra visiškai natūralios kilmės.“
Mokslininko teigimu, keistasis „Marso koralas“ yra kitokios (kietesnės ir erozijai atsparesnės) uolienos fragmentas – jis skiriasi nuo aplink matomų uolų. Anot jo, panašių kraštovaizdžio objektų galima pamatyti ne tik Marse, bet ir Žemėje. „Juos vėjo erozija suformuoja ten, kur ant minkštesnių uolų dėl tam tikrų priežasčių yra atsidūrę kietesnių uolų fragmentai, – el. laiške portalui Universetoday.com aiškino R. Slettenas. – Viršuje išsikišusi uolos dalis yra gerokai atsparesnė vėjo erozijai.“
NASA mokslininkas paaiškina ir kodėl „koralas“ blizga: „Blizgus paviršius byloja, kad objektas pasižymi lygia faktūra ir yra santykinai kietas. Kietos, lygios faktūros uolos gali būti nupoliruotos vėjo ir pasižymėti itin lygiu paviršiumi.“
„Tiesa, blizgėti jis gali ir dėl kito dalyko: nuo jo vėjas nupūtęs visas dulkes, – aiškina R. Slettenas. – O vėjo erozijos sunkiau pasiekiami paviršiai dažnai būna apsinešę rausvomis dulkėmis. Vėjo šuorų nugairinti paviršiai gali demonstruoti tikrąją uolos spalvą ir tekstūrą, ką ir matome šiuo atveju.“
„Žvelgiant į objektą iš arčiau akivaizdu, kad uolos „gumbas“ yra kitokios sudėties nei pamatinė uola, – atkreipia dėmesį R. Slettenas. – Uolų sudėtis gali skirtis.“
Tyrėjas pripažino, kad marsaeigio nufotografuotas objektas yra dėmesio vertas tyrimų objektas, aiškinantis, kokią įtaką vėjas ir kiti gamtos veiksniai turi įvairių tipų uoloms.
Vėjo erozijos paveikti paviršiai vadinami ventifaktais. Tai yra akmuo ar uola, kurio paviršius nugraužtas, nutrintas ar nublizgintas vėjo nešamų smilčių ar ledo kristalų. Ventifaktai paprastai aptinkami dykuminėse vietovėse, kur nėra augalijos ar jos labai mažai, todėl ji nestabdo vėjo ir vėjo pernešamų kietų dalelių; kur dažnai pučia smarkūs vėjai; kur yra nuolatinė smėlio atsarga. Ventifaktai gali būti nudilinti taip, kad tampa akį traukiančiomis skulptūromis.
R. Slettenas pažymi, kad tokių ventifaktų gausu ir Antarktidoje.
Apibendrinant galima teigti, kad tiek „Marso koralas“, tiek „Marso gėlė“ nėra kažkas ypatingo ar išskirtinio.
