NASA „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) kosminė observatorija žybsnį užfiksavo rugpjūčio 31 d. Žybsnio metu į kosminę erdvę išsviestos energingosios dalelės Žemę pasiekė vakar, rugsėjo 3 d., tačiau astronomai didelės geomagnetinės audros neprognozavo.
Astronomų teigimu, užfiksuotas žybsnis – tipiškas Saulės paviršiuje vykstančių vainikinės medžiagos išmetimo (išsiveržimo) pavyzdžių. Tokie procesai vyksta Saulės fotosferoje ir nusidriekia ligi itin karštų išorinių Saulės atmosferos sluoksnių, vadinamu vainiku.
Medžiagos išsiveržimas formuojasi maždaug parą, tačiau Saulės vainike išsiveržimo medžiaga gali likti net ir iki keleto mėnesių, į kosminę erdvę nusidriekdama šimtus tūkstančių kilometrų. Kaip ir kodėl susiformuoja tokie išsiveržimai, mokslininkai kol kas tiksliai atsakyti negali, rašo Dailymail.co.uk.
Švytinti raudona besiveržianti medžiaga yra Saulės plazma – itin įkaitusios dujos, kurias sudaro didelį krūvį turinčios vandenilio ir helio dalelės. Išsiveržimo metu išmesta plazma pereina sūkuriuotus Saulės magnetinio lauko bastionus.
Į beveik minutės trukmės vaizdo siužetą sutalpinta beveik trijų valandų trukmės filmuota medžiaga.
