Krateryje matomos paslaptingos ryškiai mėlynos dėmės. Kitoje (juodai-baloje) nuotraukoje galima pamatyti Okso žemumą. Šie vaizdai fotografuoti iš 385 km atstumo. Tuo tarpu spalvota Haulani nuotrauka daryta iš 1470 km atstumo.
NASA pateiktose kraterio Houlani nuotraukose galima pamatyti erozijos požymių. Taip pat – ryškiai mėlynas dėmes, kurios, mokslininkų teigimu, gali rodyti vietas, kuriose iš mažosios planetos gelmių buvo išmestos lakios medžiagos.
Okso kraterio skersmuo – 10 km. Tai – antrasis pagal ryškumą šios planetos objektas (po Occatoro kraterio). Mokslininkus labiausiai domina neįprasta šios žemumos geometrija (statūs šlaitai) ir joje nusėdę mineralai.
Apie nykštukinę Cererą
Zondas „Dawn“ iki 2016 m. birželio (tada numatoma 466 mln. JAV dolerių kainuosiančios misijos pabaiga) bandys įminti daug Cereros mįslių. Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos kūnas tarp Marso ir Jupiterio. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės.
Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzis, pamanęs, kad tai – planeta.
Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.
2014 m. sausį kai kuriuose Cereros regionuose buvo užfiksuota vandens garų.
Kosminis zondas „Dawn“ į kosmosą iškeliavo 2007 m. rugsėjį. Jo tikslas – ištyrinėti du stambiausius Asteroidų juostos kūnus – Cererą ir 530 km skersmens Vestą, kurią zondas jau lankė 2011 m. liepą – 2012 m. rugsėjį.
Iki šiol buvo manoma, kad Cererą sudaro uolingas branduolys ir ledo mantija. Neatmestina galimybė, jog joje gali egzistuoti vidinis vandenynas. Paviršius, kaip manoma, gali būti vandens, ledo ir įvairių hidratų (pvz., karbonatų bei molio) mišinys.
2014 m. sausį kai kuriuose Cereros regionuose buvo užfiksuota vandens garų. Tai buvo labai netikėta, nes stambiuosiuose Asteroidų žiedo kūnuose garų iki šiol nebuvo užfiksuota.