Kontraktai kurti žmonėms tinkamas skraidinti nusileidimo sistemas buvo suteikti E.Musko bendrovei „SpaceX“, taip pat J.Bezoso „Blue Origin“ ir „Dynetics“; joms bus skirtas 967 mln. dolerių (882 mln. eurų) finansavimas.
Šios trys įmonės varžysis tarpusavyje kontrakto galiojimo laikotarpiu – iki 2021 metų vasario. Kai NASA nuspręs, kuriai iš jų bus suteikta galimybė surengti demonstracines misijas.
„Amerika juda į priekį – link paskutinio žingsnio, reikalingo išlaipinti astronautus Mėnulyje ik 2024 metų, įskaitant neįtikėtiną momentą, kai pamatysime pirmąją moterį, statančią koją ant Mėnulio paviršiaus“, – sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as.
„Tai pirmasis kartas nuo „Apollo“ eros, kai NASA gauna tiesioginį finansavimą žmonių nusileidimo sistemoms, ir dabar turime bendrovių, pagal sutartį dirbsiančių programai „Artemis“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje naująją JAV pilotuojamų skrydžių į Mėnulį projektą.
Žmones galinčios skraidinti nusileidimo sistemos yra vienos svarbiausių elementų, būtinų įgyvendinti „Artemis“ misiją – kaip ir nešančioji raketa „Space Launch System“, erdvėlaivis „Orion“, kurio kūrimui vadovauja bendrovė „Lockheed Martin“, taip pat „Gateway“ – maža kosminė stotis, skriesianti orbita aplink Mėnulį.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas pasaulį krečiant koronaviruso pandemijai, nuo jos pradžios Kinijoje praeitų metų pabaigoje nusinešusiai daugiau kaip 230 tūkst. žmonių gyvybių ir paralyžiavusiai pasaulio ekonomiką.
J.Bridenstine'as sakė, kad dabar svarbiau nei kada nors anksčiau, jog naujas žmonių skrydis į Mėnulį būtų surengtas.
„Noriu pasakyti, kad šiai agentūrai svarbu tai padaryti dabar, nes mūsų šalis ir, tiesą sakant, visas pasaulis buvo sukrėstas šios koronaviruso pandemijos“, – kalbėjo J. Bridenstine'as.
„Ir dabar mums reikia suteikti žmonėms viltį. Turime duoti jiems kažką, į ką jie galėtų žvelgti, svajoti. Kažką, kas įkvėps ne tik šią šalį, bet ir visą pasaulį“, – pridūrė NASA vadovas.