Kosminio zondo „didysis finalas“, kaip jį pavadino NASA, įvyks besibaigiant jo degalams. Paskutinė jo misija bus pranerti pro 2 tūkst. 400 kilometrų tarpą tarp Saturno ir jo žiedų.
Paskutinės užduoties tikslas yra pirmą kartą surinkti Saturno atmosferos ir jo žiedų dalelių pavyzdžių, taip pat iš kuo arčiau įamžinti Saturno debesis ir vidinius žiedus, nurodė JAV kosmoso agentūra.
Planuojama, kad balandžio 22 dieną zondas turėtų paskutinį kartą priartėti prie Saturno didžiojo palydovo Titano.
1997 metais paleistas „Cassini“ aplink antrą didžiausią Saulės sistemos planetą Saturną skrieja nuo 2004 metų.
Po to, balandžio 26 dieną suplanuotas pirmas iš 22 zondo pranirimų tarp Saturno ir jo žiedų.
„Dar nė vienas kosminis zondas nėra praskriejęs šia unikalia zona, kurią mes pabandysime kirsti 22 kartus“, – sakė Thomas Zurbuchenas, NASA mokslinės misijos valdybos administratoriaus pavaduotojas.
„Ką mes sužinosime iš „Cassini“ paskutinių įžūlių trajektorijų, pagilins mūsų žinias apie tai, kaip formavosi ir vystėsi didžiosios planetos ir planetų sistemos“, – sakė jis.
Paskutinis kosminio zondo nyris į Saturno atmosferą numatytas rugsėjo 15 dieną.
Sprendimas užbaigti „Cassini“ misiją buvo priimtas 2010 metais, siekiant užtikrinti, kad jis nepakenktų tokiems Saturno palydovams kaip Enceladas, kuris gali būti panaudotas vandenyje gyvenančių mikroorganizmų paieškai ateityje.
1997 metais paleistas „Cassini“ aplink antrą didžiausią Saulės sistemos planetą Saturną skrieja nuo 2004 metų.
Zondas padėjo mokslininkams daugiau sužinoti apie ledu padengtus Saturno palydovus. Manoma, kad kai kuriuose jų yra gyvybei egzistuoti tinkamos sąlygos.
„Cassini“ pirmą kartą leido mokslininkams stebėti Saturno audras, žaibus ir jį gaubiančius debesis.
Šiuo metu yra žinomi 53 šios planetos palydovai ir devyni tikėtini palydovai.
Ant Saturno palydovo Titano „Cassini“ išmestas Europos kosminis zondas atskleidė, kad jame esama metano ežerų ir net metano lietaus.
„Cassini“ taip pat parodė, kad Saturno palydove Encelade yra ledo dengiamas didelis skysto vandens telkinys, kuriame gali būti ir nežemiškų mikroorganizmų. Be to „Cassini“ pirmą kartą leido mokslininkams stebėti Saturno audras, žaibus ir jį gaubiančius debesis.
„Didysis „Cassini“ finalas yra kur kas daugiau nei paskutinis nyris, – sakė „Cassini“ projekte dalyvaujanti NASA mokslininkė Linda Spilker. – „Cassini“ surinks dalį savo ypatingiausių surinktų duomenų savo ilgo gyvenimo pabaigoje“.
