Dauguma skaitytojų, išgirdę frazę „NASA skrydžių bazė“, ko gero, pirmiausia įsivaizduotų dažnai per TV matomą Kenedžio kosminių skrydžių centrą (angl. Kennedy Space Center) Floridoje, Kanaveralo kyšulyje. Juk iš čia skrydžiams kyla NASA astronautai. Nuo 1968 m. iš čia buvo vykdomi visi NASA rengiami pilotuojami skrydžiai į kosmosą.
Tačiau Lietuvos kosminiai palydovai kils ne iš Kanaveralo kyšulio, o iš gerokai šiauriau esančios Virdžinijos, Volopo salos.
Žiūrėkite tiesioginę NASA TV transliaciją
Live streaming video by Ustream
Live streaming video by Ustream
Volopo sala – krovininis erdvėlaivių centras
Volopo sala – 16 kvadratinių kilometrų teritorija rytinėje Virdžinijos valstijos pakrantėje.
NASA Volopo salos bazė yra įkurta Lenglio tyrimų centro ir veikia nuo 1945 metų liepos 4 dienos, kai startavo pirmoji raketa. Pirmuoju sėkmingu startu iš Volopo laikomas 1961 m. vasario 16 d. raketos „Scout X-1“ į orbitą išskraidintas dirbtinis palydovas „Explorer-9“ („S-56A“). Saloje yra keli starto kompleksai.
Nuo 2006 m. dalis kosminio poligono yra nuomojama privačiai kosminei korporacijai. Beje, būtent iš Volopo salos 2013 m. buvo paleisti Mėnulio zondai „Lunar Atmosphere“ ir „Dust Environment Explorer“, kuriuos į Žemės palydovą nugabeno raketa „Minotaur-V“.
Nuo bazės įkūrimo į kosmoso erdvę iš Valopso salos yra paleista daugiau nei 16 000 raketų su kosminiais aparatais.
Volopo bazė palei vandenyną driekiasi 8 km, o į plotį vos 800 metrų.
Volopo salos bazėje yra konstravimo, tyrimų bei testavimų kompleksai, skrydžių valdymo centras, telemetrinis kompleksas ir 6 raketų paleidimo aikštelės.
Bazę aptarnauja daugiau nei 500 žmonių.
Volopo bazė palei vandenyną driekiasi 8 km, o į plotį vos 800 metrų.
Vienas pagrindinių Volopo salos bazės tikslų – nebrangūs kosminių aparatų tyrinėjimai ir jų paleidimas į kosmosą.
Kompanijos „Orbital“ erdvėlaivio „Cygnus“ paleidimas – pirmoji komercinė krovinių gabenimo misija į Tarptautinę kosminę stotį. Siekdama mažinti kaštus, šią funkciją NASA perdavė dviem privačioms JAV kompanijoms.