Potencialiai gyvybei tinkama planeta TOI 700 d yra gana arti Žemės – tik už 100 šviesmečių, sakoma NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos pranešime, paskelbtame pirmadienį per Amerikos astronomijos draugijos žiemos konferenciją Honolulu.
Kentauro Proksima, arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, yra už daugiau kaip keturių šviesmečių.
„TESS buvo specialiai sukonstruotas ir paleistas, kad ieškotų Žemės dydžio planetų, besisukančių aplink artimas žvaigždes“, – sakė NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas.
Zondas iš pradžių klaidingai įvertino minimą žvaigždę, todėl iš pradžių manyta, kad jos planetos didesnės ir karštesnės nei yra iš tikrųjų. Tačiau šią klaidą pastebėjo su TESS komanda bendradarbiaujantys keli astronomai mėgėjai, įskaitant vidurinės mokyklos moksleivį Altoną Spencerį.
„Kai pataisėme žvaigždės parametrus, jos planetų dydžiai sumažėjo, ir supratome, kad kraštinė yra apytikriai Žemės dydžio, esanti gyvybei palankioje zonoje“, - sakė Čikagos universiteto doktorantė Emily Gilbert.
Vėliau šis atradimas buvo patvirtintas Spitzerio kosminiu teleskopu.
Kelios panašios planetos buvo atrastos anksčiau, ypač atliekant tyrimus Keplerio kosminiu teleskopu, bet TOI 700 d yra pirmoji šio tipo planeta, atrasta TESS, paleisto 2018 metais.
Gyvybei palanki juosta
TESS stebi vieną dangaus sritį, tikintis užfiksuoti jos žvaigždžių šviesio laikinų sumažėjimų. Tai įvyksta, kai tarp žvaigždės ir Žemės praslenka koks nors objektas, užstojantis mažytę dalį savo šviesulio. Surinkta informacija leidžia TESS nustatyti, jog aplink žvaigždę skrieja planeta, taip pat apskaičiuoti jos dydį ir orbitą.
Žvaigždė TOI 700 yra maža – jos masė sudaro tik apie 40 proc. Saulės masės. Jos paviršiaus temperatūra yra perpus mažesnė negu mūsiškės žvaigždės.
TESS atrado tris aplink šią žvaigždę besisukančias planetas - TOI 700 b, c ir d. Tačiau tik tolimiausioji TOI 700 d patenka į vadinamąją Auksaplaukės juostą (angl. Goldilocks zone) – tai yra, skrieja nei per arti, nei per toli nuo savo žvaigždės. Dėl to planetos paviršiuje galėtų būti skysto vandens, itin svarbaus gyviems organizmams.
TOI 700 d masė yra maždaug 20 proc. didesnė už Žemės; aplink savo žvaigždę ji apsisuka per 37 paras. Ji gauna 14 proc. mažiau energijos negu Žemė gauna iš Saulės.
Šios planetos sudėtis kol kas nežinoma. Mokslininkai yra sukūrę modelių, leidžiančių pagal žvaigždės dydį ir tipą prognozuoti planetų atmosferos sąlygas ir paviršiaus temperatūrą.
NATA nurodė, kad vienas iš galimų scenarijų – jog TOI 700 d paviršių dengia vandenynai, o jos „atmosfera – tanki, dominuojama anglies dvideginio, panaši į, kaip įtaria mokslininkai, gaubusią Marsą, kai jis dar buvo jaunas.“
Potvynių jėgos yra užfiksavusios planetą, todėl ji visuomet yra atsigręžusi į savo žvaigždę ta pačia puse, panašiai kaip Mėnulis Žemės atžvilgiu.
Kitas modelis rodo, kad dėl šio sinchroniško sukimosi viena planetos pusė yra visuomet gaubiama debesų.
Trečiasis prognozuoja pasaulį, sudarytą vien iš sausumos. Jame vėjai iš planetos tamsiosios pusės pučia į šviesiąją.
Daugelis astronomų dabar stebės planetą naudodami kitokius prietaisus, kad surinktų daugiau duomenų, siekiant patikrinti, ar kuris nors iš NASA modelių yra tikroviškas.
Į Tatuiną panaši planeta
Per šią konferenciją taip pat buvo paskelbta apie kitą TESS atradimą – zondas pirmasis aptiko egzoplanetą, judančią dvinarėje žvaigždžių sistemoje.
Šis pranešimas išprovokavo palyginimus su „Žvaigždžių karų“ personažo Liuko Skaivokerio gimtąja Tatuino planeta, pasižyminčia kerinčiais dvigubais saulėlydžiais.
Tačiau vien dėl naujai atrastos planetos dydžio mažai tikėtina, kad ji galėtų tikti gyvybei. Ši planeta yra 6,9 karto didesnė už Žemės, apytikriai Saturno dydžio.
Cirkumbinarinė planeta 1338 b yra vienintelė iki šiol atrasta sistemoje TOI 1338, esančioje Tapytojo žvaigždyne, už 1 300 šviesmečių nuo Žemės. Ji aplink savo žvaigždes apsisuka per 95 dienas.
Abi žvaigždės apskrieja viena aplink kitą per 15 parų. Viena jų yra 10 proc. didesnė už Saulę, o kita – vėsesnė, blankesnė ir dviem trečdaliais lengvesnė už Saulę.
TOI 1338 b aptiko Wolfas Cukieras – vidurinės mokyklos moksleivis, praeitą vasarą atlikęs stažuotę NASA centre.
Anksčiau TOI 1338 buvo pažymėta kaip pritemstanti dvinarė sistema, kurios žvaigždės praslenka viena priešais kitą Žemės atžvilgiu. Tačiau patikrinęs duomenis W. Cukieras suvokė, kad ten taip pat esama planetos.
Cirkumbinarines planetas aptikti labai keblu. Mokslininkai iki šiol yra patikimai radę daugiau kaip dvi dešimtis egzoplanetų, skriejančių aplink dvinares žvaigždžių sistemas. Pirmoji iš jų buvo atrasta 1993 metais.
