Naujojo kraterio fotografija daryta praėjusių metų lapkričio 19 d., nors JAV kosminė agentūra NASA ją paviešino tik vasario 5 d. Mokslininkai įsitikinę, kad šis krateris Marse atsirado kažkuriuo metu nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. gegužės. Šiuo laikotarpiu tame Marso paviršiaus regione darytos nuotraukos iliustruoja smarkius kraštovaizdžio pasikeitimus.
Tokio tipo smūginiai krateriai Marse nėra retenybė. Asteroidai ir kometos Raudonosios planetos paviršių bombarduoja milijardus metų.
„Kraterio skersmuo siekia apie 30 metrų, – pranešime spaudai rašo NASA atstovai. – Kraterį supa plati spindulinės struktūros sprogimo zona. Kadangi sprogimo vietoje Marsas padengtas šviežiomis dulkėmis, šviežią kraterį supa ne rausvas, o melsvas gruntas. Rausvas dulkes iš kraterio apylinkių nupūtė sprogimo jėgos.“
Tyrėjai mano, kad kraterį Marso paviršiuje paliko asteroidas arba kometa. Kraterio koordinatės – 3,7 laipsnio šiaurės platumos ir 53,4 laipsnio rytų ilgumos. Kritimo vietoje skeveldros pažirusios 15 km spinduliu nuo smūgio epicentro.
Tokio tipo smūginiai krateriai Marse nėra retenybė. Asteroidai ir kometos Raudonosios planetos paviršių bombarduoja milijardus metų.
„Kadrai iki ir po kritimo byloja, kad Marse vis atsiranda naujų kraterių, kurių skersmuo – ne mažesnis nei 3,9 metro, – atskleidžia NASA. – Tiesa, jie susidaro santykinai retai: visame Marse jų atrandame maždaug po 200 vienetų per metus. Tačiau tokio dydžio naujų randų Raudonojoje planetoje aptinkame ypač retai.“
720 mln. JAV dolerių vertės zondas MRO savo tarnybą kosmose pradėjo 2005 m. rugpjūtį, o Marsą pasiekė 2006 m. kovą. Zondas stebi Raudonąją planetą visu arsenalu galingų instrumentų ir dovanoja mokslininkams kokybiškiausias Marso paviršiaus nuotraukas. Zondas MRO tarnauja ir kaip gyvybiškai svarbus ryšio su Žeme avanpostas, kuriuo visą informaciją persiunčia Marse dirbančios robotizuotos tyrimų stotys („Curiosity“, „Opportunity“, kadaise ir „Spirit“).