NASA nurodė, kad tų kalnų aukštis yra iki 3,4 km – maždaug toks pats, kaip Amerikos Uolinių kalnų.
Mokslininkai taip pat nustebo, iš arti nufotografuotoje Plutono paviršiaus srityje nepastebėję kraterių, nors ši nykštukinė planeta skrieja Kuiperio (Koiperio) juostoje – už Neptūno orbitos esančiame regione, kur kosminės nuolaužos nuolat bombarduoja Plutoną ir jo penkis palydovus.
Mokslininkai taip pat nustebo, iš arti nufotografuotoje Plutono paviršiaus srityje nepastebėję kraterių
NASA sako, kad šis faktas byloja, jog Plutonas tebėra geologiškai aktyvus ir kad kai kurie jo paviršiaus dariniai yra gana jauni, vertinant astronominiais mastais – galbūt susidarę ne anksčiau negu prieš 100 mln. metų. Pati Saulės sistema gyvuoja jau apie 4,6 mlrd. metų.
„Jis gali būti aktyvus netgi dabar“, – sakė „New Horizons“ projekto mokslininkas Johnas Spenceris.
Mokslininkai geologinio aktyvumų požymių anksčiau pastebėjo Neptūno palydove Tritone, kai jo nuotraukų 9-ame dešimtmetyje atsiuntė kosminis zondas „Voyager 2“. Tame dangaus kūne taip pat buvo labai mažai smūginių kraterių.
„Dabar nustatėme faktą, kad tos labai mažos planetos gali ilgai išlikti labai aktyvios. Manau, (šis faktas) pasiųs daugelį geofizikų atgal prie braižymo lentų, mėginant perprasti, kodėl taip yra“, – sakė šios misijos vyriausiasis tyrėjas Alanas Sternas.
„Tų kalnų pagrindinė uoliena tikriausiai sudaryta iš H20 – vandens ledo“, – pridūrė jis.
Plutono paviršiuje taip pat gausu ledu virtusio azoto, metano ir anglies viendeginio.
„Iš tos medžiagos kalnai negali susidaryti – ji tiesiog per minkšta“, – J.Spenceris sakė žurnalistams.
Branduoline energija varomas „New Horizons“, kainavęs 700 mln. JAV dolerių, antradienį intensyviai fotografavo Plutoną ir rinko kitokius duomenis, kai praskriejo arčiausiai tos planetos.
Pianino dydžio kosminis aparatas praskriejo už 12,4 tūkst. km nuo Plutono paviršiaus; maždaug toks pats atstumas yra tarp Niujorko ir Indijos miesto Mumbajaus.
Naujausios Plutono ir kai kurių iš jo penkių palydovų nuotraukos, įskaitant spalvotas, yra apie dešimt kartų raiškesnės negu ankstesnės.
Tačiau zondo surinkta informacija dar tik pradeda pasiekti Žemę po beveik 10 metų trukusios misijos, per kurią „New Horizons“ nuskriejo 4,8 mlrd. kilometrų.
Pasak A.Sterno, zondo surinkti duomenys bus priimami tolesnius 16 mėnesių.
