„Manau, Mėnulyje – daug vietos, ir mums reikalingi visi mūsų tarptautiniai partneriai, kad kartu su mumis keliautų į Mėnulį“, – per Vašingtone vykstantį 70-ąjį Tarptautinį astronautikos kongresą sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as.
„Jeigu sugebėsime sudaryti susitarimus dėl visų valstybių indėlio, taip pat kaip jos galėtų tapti šios architektūros dalimi, tuomet išties pasirūpinčiau, jog neliktų jokios priežasties, dėl kurios negalėtume priimti su mumis į Mėnulį visų savo tarptautinių partnerių“, – kalbėjo jis.
Amerikiečiai kuria erdvėlaivį „Orion“ ir mažąją kosminę stotį „Gateway“, turinčių likti orbitoje aplink Mėnulį per planuojamą pirmąjį pilotuojamą skrydį į Mėnulį „Artemis 3“, galintį įvykti jau 2024 metais.
Tik vienas šios misijos elementas bus pagamintas ne Jungtinėse Valstijose – Europos kosmoso agentūra (ES) projektuoja „Orion“ tarnybinį modulį, turintį aprūpinti erdvėlaivį elektra, reguliuoti jo temperatūrą, oro ir vandens atsargas.
Vis dėlto ne amerikiečiai skraidyti į Mėnulį galėtų tik išplėtus „Gateway“ orbitinę stotį.
„Mes taip pat tariamės su NASA, kad galėtume pasiųsti Europos astronautų ant Mėnulio paviršiaus. Be abejo, tokie yra europiečių ketinimai“, – per tą pačią konferenciją sakė ES vadovas Johannas-Dietrichas Woerneris.
„2024-ųjų (misija) neabejotinai bus vien amerikietiška“, – jis vėliau sakė naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad europiečiai astronautai galėtų sudalyvauti „2027, 2028 – maždaug tuomet“.
Japonija savo ruožtu irgi nori pasinaudoti naująja JAV programa, kad atvertų naują savo kosmoso programos istorijos puslapį.
„Man šis klausimas atrodo labai paprastas, nes JAXA norėtų pasiųsti japonų astronautų ant Mėnulio paviršiaus“, – sakė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros pirmininkas Hiroshi Yamakawa.
Kai 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ir šio šimtmečio pradžioje buvo pastatyta Tarptautinė kosminė stotis (TKS), atrodė, kad JAV ir Rusija žengia į naują kosminio bendradarbiavimo etapą, pasibaigus Šaltajam karui. Vis tik šįkart Vašingtonas visiškai neatrodė nusiteikęs dirbti su geopolitiniais varžovais.
Be to, JAV Kongresas tiesiogiai uždraudė bet kokį bendradarbiavimą su Kinija – didžiausia pasaulyje ekonomika ir kylančia kosmine galybe.
Atidarydamas savaitę truksiantį suvažiavimą JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as septyniskart pakartojo, jog Amerika nori bendradarbiauti su „laisvę mylinčiomis“ valstybėmis.
