Įmonės atstovai tvirtina, kad jau įvykdė pirmą investicijų rinkimo etapą, kuriam vadovavo „Khosla Ventures“, tačiau nepatikslino, kokią sumą pavyko pritraukti. Šis finansavimas padės „Hermeus“ sukurti demonstracinį variklio vienetą ir kitas prototipines technologijas, kurių pagrindu bus bandoma realizuoti tikrą viršgarsinį lėktuvą, sakė įmonės veiklos vadovas Skyleris Shufordas.
Prieš trejus metus siūlyti panašias keliones bandė bendrovė „Boom Supersonic“. 2019 m. sausį ši įmonė buvo pritraukusi daugiau nei 140 mln. JAV dolerių investicijų, reikalingų lėktuvo „Overture“ kūrimui. Tikimasi, kad šis lėktuvas turės išvystyti 2,2 machų greitį – apie 10 proc. didesnį, nei kad išvystydavo lėktuvai „Concorde“.
Šios įmonės atstovai sakė, kad jų lėktuvai komercines paslaugas galės teikti maždaug nuo ateinančio dešimtmečio vidurio ir pridūrė, kad „Virgin Group“ bei „Japan Airlines“ kartu jau užsakė 30 vienetų šių skraidančių aparatų.
„Hermeus“ kuriamas lėktuvas turėtų būti gerokai greitesnis, tačiau S.Shufordo teigimu, tam nereikės kardinaliai naujų technologijų ar medžiagų kūrimo – bus naudojama tai, kas jau išrasta ir sukurta. „Stebuklų kūrimu neužsiimsime. Norime vykdyti ne mokslinius, o inžinerinius darbus“, – sakė jis.
Pagrindinė „Hermeus“ lėktuvo konstrukcinė medžiaga bus titanas, o stūmos sistemos pagrindas bus turbininis kombinuoto ciklo variklis. Per ateinančius penkerius metus įmonė ketina kurti demonstracinį skraidantį aparatą, gebantį išvystyti 5 machų greitį, o vėliau imsis komerciniams skrydžiams tinkamo lėktuvo gamybos – tai turėtų užtrukti nuo 8 iki 10 metų nuo dabar.
Bendrovė giriasi tuo, kad jos įkūrėjai yra buvę „SpaceX“ ir „Blue Origin“ darbuotojai, be to, visi keturi pagrindiniai įmonės steigėjai yra dirbę „Generation Orbit“ – įmonėje, kuri sukūrė hipergarsinį lėktuvą-raketą ir kitas naujas kosmoso technologijas. Gerai žinomų vardų gausu ir „Hermeus“ patarėjų taryboje. Pavyzdžiui, buvęs „Blue Origin“ prezidentas Robas Myersonas ir buvęs JAV Federalinės aviacijos administracijos pareigūnas George'as Nieldas.
Civiliams skrydžiams skirti viršgarsiniai lėktuvai negali pasigirti nepriekaištinga reputacija. Sovietinis „Tupolev Tu-144“ buvo panaudotas vos keliems komerciniams skrydžiams 1977 metais, o vėliau „Concorde“, naudotas bendromis kompanijų „British Airways“ ir „Air France“ pajėgomis, pradėtas naudoti 1976 metais, tačiau jo tarnyba 2003 metais baigėsi: ekonominius šių lėktuvų naudojimo sunkumus dar labiau sustiprino trejais metais anksčiau įvykusi aviakatastrofa.
S.Shufordas grįžtantį susidomėjimą viršgarsinėmis kelionėmis grindžia dviem esminiais veiksniais. Pirma, atsiradus tokioms bendrovėms, kaip „SpaceX“, „Blue Origin“, „Rocket lab“ ir „Relativity“ investuotojams grįžo tikėjimas, kad aeronautikos ir kosmonautikos pramonė gali teikti ilgalaikę finansinę grąžą. Antra, šiandienos technologijos yra brandesnės, be to, lengviau ir pigiau gauti tokių gamybai reikalingų medžiagų, kaip titanas.
