Žaidimų kūrėjams dažnai norisi senuosius savo žaidimus parodyti ir jaunajai kartai, kuri taip papratai jų nepažais. Bėgant metams stipriai keitėsi šios industrijos technologijos, tad prieš penketą ar dešimtį metų pasirodęs naujas šedevras dabar gali atrodyti gerokai pasenęs, jau nekalbant ir apie žaismo pokyčius, tad atnaujinimai leidžia sugrąžinti senus darbus į šiuos laikus.
Verta paminėti, kad žaidimų perdarymai kūrėjų studijai kainuoja gerokai pigiau nei naujo žaidimo kūrimas. Išsipūtus naujų projektų biudžetams reta studija noriai rizikuoja didelėmis investicijomis, kuomet galima investuoti gerokai mažesnę sumą į seno žaidimo perdirbinį. Toks sprendimas turi logikos ir žaidimo rinkodaros prasme – seni ir laiko patikrinti žaidimai jau turi daugybę žilstelėjusių savo gerbėjų ir juos įsiūlyti žaidėjams yra gerokai lengviau. „Remastered“ versijos ne tik apeliuoja į tą nostalgijos pilną žaidėjų auditoriją, bet taip pat bando pritraukti ir naujų gerbėjų. Dažniausiai tai pavyksta, tačiau kartais sulaukiame ir kiek kitokio galutinio produkto, kuomet seni gerbėjai nusisuka nuo mylimų žaidimų.
Daugiau apie sėkmingus ir nesėkmingus žaidimų perdirbinius bei tai, kaip jiems sekasi pritraukti naujų žaidėjų galima sužinoti šios savaitės Žaismo DNR naujienų laidoje.
