„Toks įvykis Saulės paviršiuje vadinamas plazmos išsiveržimu. Jis įvyksta, kai atpalaiduojami didžiuliai kiekiai Saulės magnetiniame lauke susikaupusios energijos. Saulės paviršiuje raizgosi galybė žvaigždės magnetinio lauko linijų kilpų, kurių telkiniai suformuoja saulės dėmes. Kiekviena dėmė yra savotiškas magnetinio lauko šiaurinio ar pietinio poliaus analogas. Juos jungiančioje kilpoje susikaupia labai daug energijos. Noriu dar sykį pabrėžti – labai daug: galingiausi žybsniai savo galia galėtų lygintis su milijardų branduolinių bombų sprogimu“, – „Bad Astronomy“ pasakoja astronomas Philas Plaitas.
„Jei magnetinio lauko linijos susipina arba dėmės pernelyg suartėja, Saulės magnetiniame lauke įvyksta savotiškas „trumpas sujungimas“, kurio metu atpalaiduojamas didžiulis energijos kiekis. Tiesa, gruodžio 31 dieną saulės žybsniai buvo ne patys ryškiausi. Į kosmosą keliasdešimties tūkstančių kilometrų atstumu buvo išsviesta keletas milijonų tonų vandenilio. Tai nėra itin daug – Saulė dažnai sugeba driokstelėti ir kur kas galingiau“, – situaciją apibūdino Philas Plaitas.
Astronomas primena, kad Saulė artėja prie 11 metų trunkančio aktyvumo ciklo piko. Tai reiškia, kad šviesulio paviršiuje per artimiausius metus turėtų susidaryti daugiau saulės dėmių, žvaigždė turėtų būti aktyvesnė nei įprasta. Numatomi galingi jos žybsniai. Tiesa, juos numatyti ir tiksliai prognozuoti ne taip paprasta. Kol kas astronomai ne itin daug gali pasakyti ir apie artėjantį Saulės aktyvumo piką.
