Pleistras, sukurtas tyrėjų iš Šiaurės Karolinos ir Šiaurės Karolinos valstijos (JAV) universitetų, yra mažas, kvadrato formos, jo paviršius padengtas 100 mažyčių adatėlių.
Pleistras pamėgdžioja beta ląsteles, kurios gamina ir kaupia insuliną mažuose maišeliuose, vadinamuose pūslelėmis.
Pasak tyrėjų, pleistras yra nesunkiai naudojamas, veikia greitai ir yra pagamintas iš biologinių medžiagų. Pleistro adatėlės nesukelia skausmo, o ant jų yra insulinas ir gliukozę aptinkantys fermentai. Šie fermentai yra išskiriami tuomet, kai cukraus kiekis kraujyje pasidaro per daug aukštas.
Tyrimas, išspausdintas „Proceedings of the National Academy of Sciences“, parodė daug žadančius rezultatus, atlikus mėginimus su pelėmis, turinčiomis pirmojo lygio diabetą. Toliau tikimasi sėkmingai atlikti klinikinius bandymus su žmonėmis.
Žemėje cukriniu diabetu serga maždaug 387 mln. žmonių. Jie nuolatos turi stebėti insulino kiekį kraujyje ir jį palaikyti insulino injekcijomis. Jei įšvirkščiamas per didelis kiekis insulino, gali laukti komplikacijos.
„Visa sistema gali būti pritaikyta prie individualaus diabetiko svorio ir jautrumo insulinui, – aiškino vienas iš tyrimo autorių Zhenas Gu'as. – Taigi mes išmaniuosius pleistrus galime padaryti dar išmanesniais.“
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pleistras sumažino gliukozės kiekį pelių kraujyje iki devynių valandų. Kadangi žmonės insulinui jautresni, tyrėjai teigia, kad žmonėms poveikis gali būti ilgesnis.
Pleistras pamėgdžioja beta ląsteles, kurios gamina ir kaupia insuliną mažuose maišeliuose, vadinamuose pūslelėmis. Beta ląstelės vaidina svarbų vaidmenį organizmui nustatant cukraus kiekį kraujyje ir išsiunčiant signalus tam, kad insulinas būtų įleistas į kraujotakos sistemą.