Jau daugiau nei 100 dienų besitęsiantis karas Ukrainoje šiek tiek modifikavo tradicinį supratimą apie konfliktą. Vienas ryškiausių pokyčių – platus naujų technologijų taikymas. Aukštos kokybės palydovines konflikto nuotraukas Vakarų šalims ir Ukrainai tiekia ne tik kariniai, bet ir daugybė privačių palydovų. Rusijos karių judėjimas sekamas ne tik vaizdais iš oro, bet ir pagal jų telefonų signalus, socialinių tinklų įrašus ir pan.
Šiame kare vis reikšmingesniu ginklu tampa finansai. Įvairios Vakarų šalių ir jų sąjungininkų sankcijos ilgainiui turėtų tiek išbranginti Vladimiro Putino agresiją, kad šiam nebeliks nieko kito, kaip tik atsitraukti.
Nors sankcijos, kaip spaudimo priemonė, nėra jokia naujiena, tačiau bene pirmą kartą modernioje Europos istorijoje jos tapo visuotinės, apimančios plačius sektorius ir pasiliekančios dar daug erdvės jų griežtinimui.
Europai ir jos sąjungininkams masiškai taikant sankcijas, kurios gali paliesti Rusijos oligarchų turtą daugelyje pasaulio šalių, kur kas daugiau dėmesio bei išteklių tenka ir su Rusijos agresija susijusių asmenų turto paieškai.
Tai gali būti nelengva – rusų oligarchų jachtos yra vienas akivaizdžiausių sankcijų objektų, tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Lieka daugybė didesnių ar mažesnių įmonių, kurios gudriai suraizgytame tinkle galiausiai veda Vladimiro Putino ir jo aplinkos link.
Sankcijų labirinte rasti tokius asmenis ir įmones verslams ir gyventojams karo metu padeda įvairios naujos platformos.
Ukrainiečiai: rusai ginklus gamina ne iš oro, o iš pinigų
Sergi Milmanas, organizacijos „YouControl“ įkūrėjas ir vadovas, po Rusijos invazijos su savanorių pagalba sukūrė platformą, padedančią žurnalistams, verslui ir institucijoms sekti sankcijų sulaukusius aukštus Rusijos asmenis ir įmones.
„Planavome paleisti tarptautinį produktą jau gana ilgai. Tačiau karas paskatino mus tai padaryti greičiau. Po Rusijos invazijos į Ukrainą mūsų komanda nusprendė, kad turime padaryti ką nors stipraus, kaip nors padėti Ukrainai“, – 15min komentavo jis.
„RuAssets“ projektas paleistas balandžio 1 d. Jame vartotojai gali surasti įvairios su sankcijomis Rusijos piliečiams ir įmonėms susijusios informacijos. S.Milmano teigimu, nuolatinės finansinės sankcijos ar bet kokia ekonominė žala karinę agresiją finansuojančių asmenų ratui leistų užbaigti karą.
„Mes jau anksčiau turėjome instrumentus, skirtus atskleisti žmones, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Dabar, karo metu, tai tapo dar svarbiau. Rusų ginklų gamintojai šovinius ir tankus gamina ne iš oro, o iš pinigų. Mūsų tikslas yra suteikti informaciją tiems valdžios ir ne valdžios subjektams, kurie gali agresoriui sukelti tikrą ekonominę žalą“, – komentavo atstovas.
Prie platformos šiuo metu yra prisijungę daugiau nei tūkstantis vartotojų, dauguma kurių yra žurnalistai, visuomeninės organizacijos, verslo klientai iš Ukrainos, kitų Europos šalių, Kanados ir JAV.
„Keletas Ukrainos redakcijų jau atliko tyrimus naudodamiesi platforma“, – sakė pašnekovas.
Kol kas didžiausia kliūtis ukrainiečių projekto vykdytojams yra kirilica rašomų vardų išvertimas į lotyniškus rašmenis, kadangi šie gali būti transkribuojami skirtingais būdais. „Iššūkis yra patys duomenys. Mes turime didžiausią Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių politikų duomenų bazę, bet mums sudėtinga surinkti ir jiems priskirti visus duomenis iš Europos šalių“, – kalbėjo jis.
Sistema leidžia ieškoti sankcionuoto rusiškos kilmės turto Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, taip pat Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Maltoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, JAV, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Čekijoje.
Duomenų bazėje yra 150 tūkst. asmenų – kariškių, FSB, GRU, Rosgvardijos atstovų, propagandistų, įskaitant 15 žmonių, kurie tiesiogiai dalyvauja Ukrainos kare. Platformoje skelbiami ir „Yale CELI List“, kuriame skelbiami prekės ženklai, nepalikę Rusijos rinkos.
Duomenys yra atnaujinami kasdien, reaguojant į pokyčius registruose ir sąrašuose.
Pagrindinė projekto siekiamybė yra išviešinti tuos, kurie atsakingi už Ukrainos okupaciją ir įspėti visą pasaulį apie kooperacijos su Rusijos ir Baltarusijos verslais grėsmę, sako S.Milmanas.
„Apskritai tokia kooperacija kelia grėsmę bendrovėms – sankcijos, finansinės, veiklos ir reputacijos rizikos. Dar daugiau, tarptautinės bendruomenės atsisakymas vykdyti verslą su šiomis įmonėmis atneštų karą Ukrainoje finansuojančių bendrovių žlugimą“, – kalbėjo S.Milmanas.
„ArcaPay“ vadovas: kasdienes procedūras atvėrėme plačiau
Prie tarptautinių pastangų prisideda ir lietuviškos platformos.
Štai vienas ankstyviausių pavyzdžių – lietuviška platforma „Stoprus“, fiksuojanti įmones, kurios dar nepasitraukė iš Rusijos arba Baltarusijos rinkos.
Platformoje keliama informacija iš įvairių žiniasklaidos ir kitų interneto šaltinių, pagrindžiančių įmonių statusą Rusijos atžvilgiu.
Tiesa, platformos kūrėjai stengiasi būti objektyvūs – jeigu įmonė, nepaisant sąryšio su Rusija ar Baltarusija, kartu padeda Ukrainai ir jos piliečiams, ši informacija taip pat paskelbiama.
Lietuvių mokėjimo įmonė „ArcaPay“ taip pat prisidėjo prie sankcijų atskleidimo iniciatyvų. Ši bendrovė yra finansinė įstaiga, jau 10 metų vykdanti tarptautinius mokėjimus ir valiutų konversijas.
Kaip 15min komentavo „ArcaPay“ įkūrėjas ir vadovas Marius Bausys, įmonių tikrinimo įrankį jie naudojo ir anksčiau, todėl nusprendė jį padaryti viešai prieinamą.
„Mums, kaip reguliuojamai įmonei, visus sankcijų režimus reikėjo stebėti. Kaip ir bankai, taip ir mes turėjome savo išorinius ir vidinius įrankius. Tai – kasdienės procedūros finansinėse įstaigose, bet iki šiol sankcijos platesniu mastu nebuvo labai aktualios“, – pasakoja jis.
Tačiau dabar, vykstant karui Ukrainoje, sankcijų mastas tapo beprecedenčiu, o sankcijos netiesiogiai palietė ir nemažai Lietuvos verslų, turėjusių komercinių santykių su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis.
„Mes Lietuvoje turime apie 500 klientų – pašnekėjome su vienais, pašnekėjome su kitais, paklausėme, kaip jie tvarkosi su sankcijomis. Jie gūžčiojo pečiais ir neturėjo aiškaus atsakymo. Supratome, kad jei mums tai atrodo kasdieniškai, su tuo nesusidūrusiems yra painu – ką daryti, kur tikrinti ir pan.“, – sakė vadovas.
Kompanija pasikonsultavo su Lietuvos banku, pateikė užklausą dėl alternatyvų ir sulaukusi atsakymo, kad viešo, nemokamo sprendimo iki šiol nebuvo, nusprendė atverti savo duomenų bazę.
„Kadangi vidinį įrankį turėjome, ganėtinai greitai žinojome, ką reikia padaryti. Tai buvo poros savaičių darbas. Mūsų įrankis apima keturis pagrindinius sankcijų sąrašus – ES, Jungtinių Tautų, OFAC (JAV agentūra – 15min past.), Jungtinės Karalystės. Mūsų verslas dirba kitoje sferoje, todėl tai daugiau buvo pilietinė iniciatyva“, – sakė vadovas.
Tiesa, ši platforma yra tik pirmas žingsnis, ji nerenka ir neanalizuoja asmeninės informacijos. Atsakomybė tiksliai patikrinti sąryšį su į sankcijų sąrašus įrašytais asmenimis tenka patiems verslams. „Mes neturime teisinės kompetencijos, todėl nesakome, ką daryti toliau. Mes padedame identifikuoti – jeigu tu randi, kad kažkas iš tavo partnerių potencialiai yra sankcijų sąraše, sistema rodo, kuriame sankcijų sąraše jis yra. Tada reikėtų žiūrėti į pradinį šaltinį, nes sankcijos būna įvairaus pobūdžio“, – paaiškino pašnekovas.
„Jeigu įtariate, kad kažkas potencialiai sutampa su sankcijų sąrašu, reikia konsultuotis su teisininkais, ką jums reikėtų padaryti, nes kiekviena situacija tampa kažkiek unikali“, – pridūrė M.Bausys.
Pašnekovo teigimu, bandymų nulaužti sistemą nepasitaikė. Iš dalies dėl to, kad visi duomenys yra viešai prieinami, o platforma tiesiog veikia kaip patogus tarpininkas – kiekvieną dieną atsisiunčiama naujausia sankcijų sąrašų versija. Platformos duomenys laikomos atskirame serveryje nei „ArcaPay“ finansinių paslaugų duomenų bazė ir sistemos.
Paleidus platformą buvo sulaukiama apie 300 unikalių lankytojų per dieną. M.Bausys teigia, kad panašaus aktyvumo ir tikėtasi – komunikacija buvo orientuota į Lietuvos vartotojus, o mūsų šalyje santykiai su tarptautiniais partneriais aktualūs didesnėms įmonėms.
„Yra mokamų sprendimų, o šita platforma yra nemokama ir vieša. Bankai, kitos įstaigos turi savų sprendimų, o verslui tai greičiausiai naudingas įrankis. Jis nėra unikalus, bet Lietuvoje to neradome“, – komentavo pašnekovas.
