„Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, tarptautinių „Telia“ jungčių pralaidumas siekė maždaug 50 Gb/s, o šiemet jis viršijo 20 kartų didesnę ribą. Kryptingos investicijos per šiuos metus lėmė, jog Lietuvą su pasauliu jungiantys interneto keliai iš žvyrkelių tapo kelių eismo juostų autostradomis. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šalies gyventojų interneto duomenų suvartojimas nuolat auga, tad „platesni“ tarptautinio interneto keliai užtikrins, kad juose nesiformuotų spūstys net ir didžiausio piko laikotarpiais, o siunčiantis duomenis iš užsienyje esančių serverių – tai nesugaištų daug laiko“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Pasak A.Šemeškevičiaus svarbu suprasti, kad nors iš Lietuvos galima pasiekti kiekvienos pasaulio valstybės internetinius puslapius ar paslaugas, ši informacija iki mūsų įrenginio atkeliauja ne tiesiogiai iš tos šalies, o tik per vieną iš kelių tarptautinių jungčių.
„Lietuva su pasauliu bendrauja per keliolika skirtingų jungčių, tačiau trys pagrindinės yra su Stokholmu, Ryga ir Varšuva. Tos trys „kojos“ yra stori optiniai kabeliai, kurie iki Latvijos ir Lenkijos driekiasi sausuma, o Stokholmą pasiekia Baltijos jūros dugnu. Per šias tris jungtis į mūsų šalį atkeliauja daugiau negu pusė visų Lietuvoje atliktų tarptautinio interneto užklausų“, – aiškina pašnekovas.
Per kurią iš šių jungčių keliaus tarptautiniame internete mūsų ieškoma informacija, priklauso nuo to, kuri jų yra arčiau serverius talpinančios šalies. Pagrindinis ryšio paslaugų operatoriaus tikslas – kad duomenys judėtų kuo tiesiau, o ne klaidžiotų painiuose tinklų labirintuose. Taip vartotojas ne tik greičiau gauna tai, ko ieškojo, bet ir kyla mažesnė grėsmė pakeliui prarasti siunčiamą informaciją. Tad šiuo tikslu Lietuvoje ir kitose valstybėse įrengiama speciali srautų paskirstymo įranga, kuri, lyg eismo reguliuotojas, užklausą nukreipia vienu ar kitu keliu.
„Didindami tarptautinių jungčių pralaidumą, vadovaujamės principu, kad duomenų srautas piko metu negali viršyti 60 proc. jų pajėgumo, tad neseniai viršyta 1 Tb/s kartelė paruošė Lietuvos internetą naujos kartos šviesolaidinio ir 5G ryšio erai. Šis pasiekimas leis ir toliau didinti siūlomų interneto paslaugų spartą bei užtikrins, jog šalies interneto infrastruktūra ir toliau sėkmingai galėtų atlaikyti tokius srauto iššūkius, kaip nuotolinis darbas, studijos ir daug virtualaus laisvalaikio“, – apibendrina „Telia“ technologijų vadovas.
O kad turinio nereikėtų „vežioti pirmyn ir atgal“, didžiuosiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – įrengti specialūs serveriai, kuriuose laikinai saugomi Lietuvos naršytojų dažnai naudojami duomenys. Pavyzdžiui, jei kažkas savo telefone pasileido naują „Netflix“ serialą, šis failas laikinai perkeliamas į Vilniuje esantį serverį ir jau kitą vartotoją pasiekia jau ne iš „Netflix“ serverių Amsterdame, o iš „Telia“ duomenų centro Žirmūnuose. Taip bet kuris serialas ar „Youtube“ filmukas užkraunamas greičiau ir didesne raiška, o tarptautinės jungtys „atlaisvinamos“ nuo šio darbo.
Tam tikrais atvejais, net ir teisingai nukreipus srautą, informacija adresatą pasiekia per lėtai. Tokiu atveju vieninteliu logišku sprendimu tampa naujos tiesioginės ar bent jau tiesesnės tarptautinės jungties įrengimas, tad operatoriai naudojasi vieni kitų jau nutiestais kabeliais, kurių naudojimosi teisėmis prekiaujama tam skirtose „turgavietėse“. Tokiomis jungtimis Lietuva yra susijungusi su Kijevu, Amsterdamu, Frankfurtu ir Varšuva.
