Tyrėjai pastebėjo anomalijas Mėnulio orbitos matavimuose, taip pat ir su tuo susijusius gravitacijos rodmenis. Tokioms anomalijoms nebuvo tikslaus paaiškinimo, nes Mėnulio gravitacijai taikomi modeliai rodė labai neaiškius rezultatus, rašo phys.org.
Jeigu Mėnulis susiformavo Žemei susidūrus su kitu kūnu, kodėl jis neatšalo per keturis su puse mliliardo metų iki tokio lygio, kad jame nebegalėtų susidaryti vandens sluoksnis?
Mokslininkams kilo idėja, kad Mėnulio branduolys galėjo būti padengtas plonu sluoksniu vandens dėl skirtingų gravitacinių Mėnulio duomenų – sukimasis Mėnulio branduolyje yra ne toks pats, kaip kitose vietose netoli branduolio.
Kad geriau suprastų, kas vyksta Mėnulio viduryje, mokslininkai sukūrė modelį, kuris skaičiavo Žemės, Mėnulio ir Saulės gravitaciją. Matuojant skysto sluoksnio gravitaciją pagal šį modelį, gauti tie patys gravitacijos matavimai, kuriuos mokslininkai atrado ir kitose Žemės palydovo vietose.
Tai leidžia manyti, kad skystas sluoksnis iš tiesų yra ir greičiausiai jis ten egzistavo labai ilgą laiką. Pasak mokslininkų, toks sluoksnis apskritai egzistuoja todėl, kad čia darbuojasi tos pačios jėgos, kurios sukelia ir Žemės gravitaciją. Esą dėl jų kyla trintis tarp Mėnulio branduolio ir virš jo esančios medžiagos, todėl lieka vietos ir nedideliam vandens sluoksniui.
Tam, kad kompiuterių modelio siūlomi duomenys būtų patvirtinti, turi būti atlikta dar daug tyrimų. Tačiau jei iš tiesų pasirodytų, kad Mėnulio branduolyje yra vandens,mokslininkai turėtų dar kartą peržiūrėti Mėnulio atsiradomo teorijų kimę. Jeigu Mėnulis susiformavo Žemei susidūrus su kitu kūnu, kodėl jis neatšalo per keturis su puse mliliardo metų iki tokio lygio, kad jame nebegalėtų susidaryti vandens sluoksnis?
Kad Mėnulio paviršiuje yra vandens, moklininkai žinojo jau kuris laikas – apie tai 2008 m. pranešė NASA, dar kartą nuodugniai ištyrusi uolienų pavyzdžius, kuriuos pargabeno „Apollo“ misijos astronautai.