Išsamiausia iki šiol atliktų tyrimų apžvalga rodo, kad lengvus ir vidutinio sunkumo depresijos, nerimo ir psichologinio distreso simptomus galima palengvinti fiziniu aktyvumu. Jų tyrimo duomenimis, fiziniai pratimai yra 1,5 karto veiksmingesni nei terapija ir geriausi vaistai.
Tyrimo metu nustatyta, kad 12 savaičių ar trumpesnės trukmės fizinių pratimų intervencijos labiausiai sumažino psichikos sveikatos simptomus.
„Svarbu tai, kad tyrimas rodo, jog nereikia daug, kad fiziniai pratimai teigiamai pakeistų jūsų psichikos sveikatą“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, klinikinių pratimų fiziologas Benas Singhas iš UniSA.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, kenčiantiems nuo depresijos, nerimo ar kitų psichologinio distreso formų, fizinis aktyvumas gali būti toks pat naudingas, kaip ir psichoterapija ar gydymas vaistais.
Kadangi atskiruose tyrimuose buvo nagrinėjamos labai įvairios fizinio aktyvumo rūšys, intensyvumas, gyventojų pogrupiai ir lyginamosios grupės, gydytojams gali būti sunku suprasti įrodymus, kad fizinis aktyvumas yra naudingas gydant psichikos sveikatos sutrikimus.
Todėl B.Singhas ir jo kolegos iš UniSA atliko platesnio pobūdžio tyrimą, vadinamą bendrąja apžvalga, siekdami įvertinti, kaip visų rūšių fizinis aktyvumas veikia suaugusiųjų depresiją, nerimą ir psichologinį distresą.
Skėtinėje apžvalgoje nagrinėjamas ne atskirų tyrimų rinkinys, o apžvalgų rinkinys, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą apie tai, ką esami tyrimai sako apie konkretų dalyką. Paprasčiau tariant, joje apžvelgiami visi įrodymai tam tikra tema.
Tyrėjų komanda iš 12 elektroninių duomenų bazių atrinko visus tinkamus tyrimus, paskelbtus iki 2022 m. Iš viso jie išanalizavo 97 apžvalgas, į kurias buvo įtraukti 1039 tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 128 119 dalyvių.
Lygindami fizinių pratimų poveikį su įprastinės priežiūros poveikiu visoms populiacijoms, jie nustatė, kad fiziniai pratimai 1,5 karto geriau pagerino depresijos, nerimo ir psichologinio distreso simptomus nei pokalbių terapija ar vaistai.
„Taip pat nustatėme, kad naudingas visų rūšių fizinis aktyvumas ir mankšta, įskaitant aerobiką, vaikščiojimą, pasipriešinimo treniruotes, pilatesą ir jogą“, – sako B.Singhas.
Skirtingos pratimų rūšys turėjo skirtingą poveikį. Pavyzdžiui, joga ir kiti proto ir kūno mankštos pratimai labiausiai padėjo sumažinti nerimą, o pasipriešinimo pratimai – depresiją.
„Didesnio intensyvumo pratimai labiau pagerino depresijos ir nerimo būklę, o ilgesnės trukmės pratimai turėjo mažesnį poveikį, palyginti su trumpais ir vidutinės trukmės pratimais“, – aiškina B.Singhas.
Tai, kad ilgesnės trukmės intervencijos buvo mažiau veiksmingos nei trumpesnės, gali atrodyti prieštarauja sveikam protui. Autoriai teigia, kad galbūt ši išvada rodo, jog žmonėms gali būti sunku laikytis ilgesnių mankštos programų, o tai gali turėti įtakos psichologinei naudai.
Tyrėjai teigia, kad tai gali atspindėti gyventojų grupes, kurios dažniau patiria didesnius depresijos ir nerimo simptomus ir yra mažiau fiziškai aktyvios, todėl turi daugiau galimybių tobulėti nei neklinikinės populiacijos.
Ši tyrimo apžvalga paskelbta žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
