Naudojant ir plaunant teflonu padengtus nelimpančius puodus ir keptuves, jų danga palaipsniui nyksta, o tai gali kelti problemų ruošiant maistą. Tačiau sunku nustatyti, kiek plastiko išsiskiria į aplinką.
Naujajame tyrime analizuojamas mikroplastikas (mažesnis nei 5 milimetrai arba 0,2 colio) ir nanoplastikas (dar milijonus kartų mažesnis) ir daroma išvada, kad laikui bėgant galime susidurti su dideliu kiekiu plastiko fragmentų.
„Tai yra rimtas įspėjimas, kad turime būti atsargūs rinkdamiesi ir naudodami maisto ruošimo įrankius, kad išvengtume maisto užteršimo“, – perspėja Australijos Flinderso universiteto mechanikos ir medžiagų inžinierius Youhongas Tangas.
Siekdama įvertinti riziką, komanda naudojo vadinamąjį Ramano vaizdavimo metodą, kad ištirtų mikroplastikus ir nanoplastikus ant teflono dangos molekuliniu lygmeniu, naudodama fotonų sklaidą. Jie taip pat taikė specialiai pritaikytus algoritmus, kad apskaičiuotų, kiek šios dangos gali atsiskirti ir patekti į maistą.
Tyrėjai supjaustė teflonu padengtus indus į mažus gabalėlius ir, siekdami imituoti maisto gaminimo procesą (nors ir be maisto produktų, vandens ar aliejaus), nustatytą laiką judino skirtingų medžiagų (nerūdijančio plieno, vilnos, plastiko ir medžio) virykles prie indų taip, kaip gaminant maistą.
Skaičiai rodo, kad dėl pažeistos dangos ruošiant maistą gali išsiskirti net 2,3 mln. smulkių dalelių – tai apskaičiuota remiantis 30 sekundžių gaminimo trukme, jei viryklė pažeidė tefloninį paviršių.
Skaičiai rodo, kad dėl pažeistos dangos ruošiant maistą gali išsiskirti net 2,3 mln. smulkių dalelių – tai apskaičiuota remiantis 30 sekundžių gaminimo trukme, jei viryklė pažeidė tefloninį paviršių.
Be to, teflonas (arba politetrafluoretilenas) priklauso vadinamųjų amžinų cheminių medžiagų, kurios išlieka aplinkoje, grupei: per – ir polifluoralkilinėms medžiagoms (PFAS), kurios yra susijusios su įvairiomis sveikatos problemomis.
„Atsižvelgiant į tai, kad PFAS kelia didelį susirūpinimą, šios teflono mikrodalelės mūsų maiste gali kelti susirūpinimą sveikatai“, – sako Niukaslo universiteto (Australija) medžiagų mokslininkas Chengas Fangas.
Nors vis dar kyla klausimų, kiek paplitęs ir pavojingas gali būti šis mikroplastikų ir nanoplastikų išsiskyrimas, mokslininkai ragina toliau tirti galimą taršos poveikį gaminant maistą.
Gali būti, kad senesnius puodus ir keptuves po tam tikro laiko reikėtų nebenaudoti arba kad teflono dangos galėtų būti atsparesnės nusidėvėjimui, kurį jos patiria plaunant ir naudojant.
Nepaisant įspūdingo darbo, tyrėjų komanda pripažįsta, kad sunku išmatuoti ir įvertinti tokio mikroskopinio dydžio plastiko daleles. Ateityje šią sritį būtų galima patobulinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad teflonas yra PFAS šeimos narys, rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti teflono mikroplastiko ir nanoplastiko keliamą riziką“, – sako Ch.Fangas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science of The Total Environment“.
