„Pastaruoju metu Valstybės duomenų agentūra vykdė keletą projektų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų paplitimu bei cholesterolio tyrimais šalyje. Esant mokslo ar verslo poreikiams, visuomet padedame atrinkti ir paruošti konkrečiam tikslui reikalingus duomenis. Dėl šių specifinių duomenų kreipėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir jo ligoninės – Kauno klinikų – tyrėjai.
Padeda tarp daugybės skirtingų medicininių įrašų aptikti būtent cholesterolio laboratorinių tyrimų rodmenis.
Agentūroje dirbanti sveikatos duomenų komanda, įgyvendindama šiuos projektus, sukūrė įrankį, kurio paskirtis – analizuoti E. sveikatos sistemoje sukauptus skirtingus įrašus ir susisteminti vadinamojo blogojo cholesterolio tyrimų laboratorinius rezultatus“, – apie naują projektą pasakoja agentūros sveikatos duomenų komandos vadovas dr. Julius Juodakis.
Sukurtas algoritmas laisvojo teksto analizei
Šiuo metu medikai, laboratorijoms atlikus tyrimus, jų rezultatus įveda į E. sveikatos sistemą laisva forma – nukopijuoja, perrašo, šalia aprašo nusiskundimus ir gydymo rekomendacijas. Kaip tarp daugybės įrašų aptikti rodmenis, kurie ypač svarbūs, kovojant su didžiausią mirtingumą lemiančiomis širdies ir kraujagyslių ligomis?
Valstybės duomenų agentūros specialistai sukūrė algoritmų rinkinį, kuris padeda tarp daugybės skirtingų medicininių įrašų aptikti būtent cholesterolio laboratorinių tyrimų rodmenis. Jie atpažįstami pagal tam tikrus raktinius žodžius, datas, išgrynintas sąvokas lietuvių ar anglų kalbomis.
Pasak agentūros specialistų, sukurtas įrankis „blogojo“ cholesterolio vertes parodo maždaug 95 proc. tikslumu. Algoritmas „pagauna“ skirtingus užrašymo būdus, pavyzdžiui, jei vienas medikas datą rašo skaitmenų grupes skirdamas brūkšneliais, kitas – taškais. Likę keli procentai apima neaiškiai arba labai neįprastais būdais užrašytus tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, kai šalia tyrimo pavadinimo užrašoma daugiau nei viena vertė ir pan.
„Galima būtų klausti, kodėl šiai užduočiai atlikti nepasitelkėme dirbtinio intelekto. Atsakymas paprastas – medicina yra jautri sritis, kurioje itin svarbu pasitikėjimas ir skaidrumas. Savo algoritminių taisyklių rinkinį formavome siekdami kuo didesnio tikslumo. Apdorojome 230 mln. laisvojo teksto įrašų ir aptikome 1,7 mln. įrašų apie cholesterolio tyrimus, kuriuose nurodyti rodmenys ir atlikimo data“, – atskleidžia algoritmo autorė, agentūros analitikė Simona Zubavičiūtė.
Pasitarnaus ir kitiems tyrimams
Duomenų agentūros specialistai dabar ne tik gali pateikti „blogojo“ cholesterolio vertes, bet ir jungti šiuos duomenis su kitais valstybės duomenimis, spręsdami įvairiausias užduotis.
Galima susieti tyrimus su pacientams įrašomomis diagnozėmis, mirtingumo rodikliais.
Pavyzdžiui, tyrėjai gali aiškintis, kaip pacientų tyrimo rezultatų pokyčius nulemia statinų (vaistų, skirtų „blogojo“ cholesterolio kiekiui reguliuoti) veikimas. Galima susieti tyrimus su pacientams įrašomomis diagnozėmis, mirtingumo rodikliais ir pan. Farmacininkams gali būti aktualu išsiaiškinti, ar žmonės vartoja jiems išrašytus vaistus, taip pat – ar renkasi brangesnius, ar pigesnius medikamentus.
„Cholesterolio tyrimų duomenų panaudojimas gali būti tikrai įvairus, tai priklauso nuo tyrėjų užsibrėžtų tikslų. Svarbu ir tai, kad šį įrankį galime panaudoti ir siekdami gauti iš E. sveikatos sistemos kitų tyrimų rodmenis ir taip praplėsti pritaikymo galimybes“, – teigia S. Zubavičiūtė.
Pasitelkė įrankį moksliniam darbui
Viktorija Butrimaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė, savo rašomoje farmacijos rūpybos srities disertacijoje analizuoja vaistininko vaidmenį edukuojant pacientą apie širdies ir kraujagyslių ligas, „blogojo“ cholesterolio paplitimą ir to priežastis, iš kurių gana dažna – reikiamų vaistų nevartojimas.
„Mano idėja – kad gydytojas ir farmacininkas dirbtų kaip komanda. Gydytojas skiria vaistus, o vaistininkas, juos išduodamas, galėtų papildomai pakonsultuoti, papasakoti, kaip skirti medikamentai gali paveikti lėtinę ligą.
Esminė bėda, kad pacientai linkę klausytis aplinkinių pastabų apie šalutinį vaistų poveikį.
Esminė bėda, kad pacientai linkę klausytis aplinkinių pastabų apie šalutinį vaistų poveikį ir galiausiai nutaria nevartoti to, kas jiems skirta. Žmonėms ypač svarbu vaistų vartojimo saugumas, vaistininkas galėtų būti geriausias konsultantas, suteikdamas pacientui informaciją“, – sako V. Butrimaitė.
Statinų (vaistų, skirtų „blogojo“ cholesterolio kiekiui mažinti) vartojimą doktorantė tyrinėja todėl, kad stebimos nerimą keliančios tendencijos: širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas nemažėja, jos tebėra dažniausia mirties priežastis. Tačiau iki šiol statinų vartojimas nebuvo matuojamas šalies mastu ir Lietuvos duomenys negalėjo būti palyginami su kitų ES šalių duomenimis.
„Nors statinai – geriausia prevencinė priemonė cholesterolio problemai spręsti, žmonės dažnai jų nevartoja. Jeigu vaistas išrašytas, vaistininkas jį mato E. sveikatos sistemoje, tačiau vaistinėje apsilankęs asmuo to medikamento įsigyti neketina, farmacininkas gali paaiškinti, kodėl svarbu vaistą vartoti, – toks būtų mano siekis. Beje, apie 50 proc. žmonių pasaulyje nevartoja jiems išrašytų vaistų“, – teigia pašnekovė.
Valstybės duomenų agentūros sukurtas įrankis, leidžiantis matyti cholesterolio laboratorinių tyrimų vertes šalies mastu, doktorantei suteikia galimybę tvirtai argumentuoti savo hipotezes, numatyti tendencijas ir daryti tam tikrus duomenimis grįstus apibendrinimus.
„Dabar mano turima statistika suteikia galimybę matyti labai realų vaizdą. Tikiuosi, kad parašiusi disertaciją atrasiu ir modelį, kaip geriausiai šioje situacijoje galėtų padėti vaistininkai“, – svarsto V. Butrimaitė.
- Cholesterolis – visų gyvūnų kūnuose esančios molekulės. Tam tikras kiekis cholesterolio organizmui gyvybiškai būtinas, bet cholesterolio kaupimasis kraujagyslėse kenkia širdžiai ir kraujo apytakai ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
- Cholesterolis cirkuliuoja kraujyje, susijungęs su baltymu sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Mažo tankio lipoproteinai („blogasis cholesterolis“) keliauja po kraujagysles ir jose nusėda. Didelio tankio lipoproteinai („gerasis“ cholesterolis) – dalelės, kurios cholesterolį iš kraujagyslių nuneša į kepenis ir taip mažina ligų riziką.
- Tikimasi, kad Valstybės duomenų agentūros sukurtas įrankis, leidžiantis struktūrinti tyrimų laboratorinius rezultatus, padės medicinos ir farmacijos specialistams tobulinti gydymo metodus ir pritaikyti medikamentus.
