Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Naujas VU mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vartotojai įsitraukia į žiedinės ekonomikos praktikas

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkės Aistė Bartkienė, Renata Bikauskaitė, Diana Mincytė ir Ieva Šakelaitė kartu su užsienio partneriais pusantrų metų aiškinosi, kokį vaidmenį vaidina vartotojai žiedinėje ekonomikoje, kaip jie ją supranta ir kaip įsitraukia į žiedinės ekonomikos praktikas, kas jiems padeda ir kas trukdo į jas įsitraukti, rašoma VU pranešime spaudai.
Žiedinė ekonomika
Žiedinė ekonomika / 123RF.com nuotr.

Skandinavijos ir Baltijos šalyse atliktas vartotojų tyrimas atskleidė, kad visose valstybėse supratimas apie žiedinės ekonomikos praktikas buvo akivaizdžiai geras, nepaisant to, ar buvo žinomas pats terminas. Vartotojai minėjo skirtingas praktikas, siejamas su žiedine ekonomika: kompostavimą, perdirbimą, atliekų rūšiavimą ir tvarkymą, tvarų vartojimą, kokybiškus produktus, vietinio maisto pirkimą, atsakingą elgesį, rūpinimąsi gamta.

Be to, visuomenėje didėjant informacijos sklaidai apie biologinių atliekų atskyrimo būtinybę, daugelis vartotojų trijose Baltijos šalyse žiedinę ekonomiką siejo būtent su buitinių atliekų tvarkymu.

Per mažai dėmesio vartotojų vaidmeniui

Šių dienų Europos, taip pat ir Lietuvos, politiniame diskurse vis labiau įsitvirtina žiedinės ekonomikos samprata, pagal kurią ji suvokiama kaip vienas svarbiausių įrankių sprendžiant įvairius ekologinius iššūkius: klimato kaitos, taršos didėjimo, išteklių išnaudojimo, bioįvairovės mažėjimo ir kt.

Žiedinės ekonomikos modelis, grindžiamas pakartotiniu medžiagų ir gaminių panaudojimu ekonominėje veikloje, yra priešpriešinamas linijiniam ekonomikos modeliui, kai žaliavos panaudojamos tik kartą gaminiams sukurti ir baigia savo ciklą šiukšlių ir atliekų pavidalu. Tuo tarpu žiedinėje ekonomikoje skatinamas tausojantis išteklių ir gaminių panaudojimas juos perdirbant, taisant, atnaujinant.

Europos Sąjungoje nuosekliai įgyvendinama perėjimo prie žiedinės ekonomikos politika. Tiek 2019 m. pristatytas Europos Komisijos (EK) Žaliasis kursas, pabrėžiantis žiedinės ekonomikos plėtros reikšmę tvariai ekonomikai ir aplinkos išsaugojimui, tiek 2020 m. taip pat EK pristatytas Naujasis žiedinės ekonomikos veiksmų planas rodo, kad su žiedinės ekonomikos modelių plėtra siejamos galimybės sumažinti daugelį ekologinių problemų. Lietuva šiuo požiūriu taip pat neatsilieka: Aplinkos ministerija 2022 m. pristatė Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės, apimančios žiedinę ekonomiką palaikančių sistemų, žinių ir sprendimų kūrimą, žiedinių produktų paklausos formavimą, skatinančios pramonės transformaciją ir technologijų atsinaujinimą, aplinkai palankių ir draugiškų žaliavų naudojimą.

Tačiau žvelgiant į politines žiedinės ekonomikos įgyvendinimo strategijas matyti, kad jos labiau pabrėžia ekonominių sistemų persitvarkymą ir technologinių sprendimų įgyvendinimą plėtojant žiedinį išteklių panaudojimą, bet mažiau dėmesio skiria paprastų piliečių vartojimo praktikų transformacijai, nors ir kalbama apie ekologinio gyventojų švietimo, aplinkosauginio sąmoningumo stiprinimą, mažesnio vartojimo skatinimą, išteklių taupymą.

Todėl savo tyrimu VU mokslininkės siekė užpildyti šią žiedinės ekonomikos tyrimų spragą ir ištirti, kaip vartotojai supranta savo vaidmenį žiedinėje ekonomikoje.

Vartotojai išskyrė, kas skatina įsitraukti į žiedines praktikas

Siekdamos išsiaiškinti, kaip vartotojai supranta žiedinę ekonomiką, kaip į ją įsitraukia ir kas juos skatina tai daryti, Lietuvos mokslininkės atliko kokybinius vartotojų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje ir Ukrainoje interviu. Taip pat šiose šalyse minėtomis temomis buvo organizuojamos tikslinių (focus) grupių diskusijos.

Visų tirtų šalių vartotojų supratimas ir žinios apie žiedinę ekonomiką, įsitraukimas į jos praktikas buvo iš tiesų geras.

Tyrimas parodė, kad formuojant vartotojų žinias apie tvarumą ir žiediškumą esminis yra žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmuo.

Kaip reikšmingiausi informacijos sklaidos ir vartotojų požiūrio formavimo šaltiniai dažniausiai buvo nurodomi tokie kanalai kaip televizija, socialinė žiniasklaida ir nuomonės formuotojai.

Tyrimo dalyviai atskleidė, kas juos skatina įsitraukti į žiedines praktikas. Jie išskyrė rūpinimąsi savo pačių sveikata, savo šeimos nariais ir būsimomis kartomis, suvokimą, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp vartojimo ir šiukšlių, jų neigiamos įtakos aplinkai, pabrėžė asmeninės atsakomybės svarbą.

Interviu dalyviai kaip svarbius veiksnius, leidžiančius įsitraukti į tvarias praktikas, taip pat minėjo auklėjimą šeimoje, bendruomenines iniciatyvas, aplinkinių spaudimą, palankios žiedinėms praktikoms infrastruktūros buvimą. Ne paskutinėje vietoje kaip motyvuojantys veiksniai buvo ir neigiamos bei teigiamos emocijos.

Interviu dalyviai buvo paprašyti papasakoti apie tai, kokie veiksniai jiems trukdo dalyvauti žiedinės ekonomikos praktikose. Kaip pagrindines kliūtis vartotojai įvardijo prieštaringos informacijos, kuri sukelia netikrumą ir atgraso potencialius vartotojus, gausą. Panašiai vartotojų pasitikėjimą griauna apgaulinga įmonių rinkodara, kuria perdedamas jų produktų tvarumas. Vienas iš labiausiai akcentuojamų dalykų buvo didelė žiedinių ir tvarių produktų kaina, ypač tais atvejais, kai vartotojai turi abejonių dėl produktų kokybės.

Tyrimas atskleidė tarp vartotojų glūdintį transformacinį žiedinės ekonomikos plėtros potencialą. Nepaisant kliūčių ir iššūkių jau dabar dalis vartotojų dalyvauja įvairiose žiedinės ekonomikos praktikose. Tikimasi, kad tyrimas padės politikams ir verslui atkreipti dėmesį į žiedinės ekonomikos praktikų skatinimą ir plėtrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos