„Jeigu kalbėtume apie egzoplanetas, tai turėtų būti labai aišku: mes niekada į jas nenumigruosime“, – naujienų agentūrai AFP sakė M.Mayoras.
Pagrindinė kliūtis tokiam žmonijos išsiplėtimui, anot mokslininko, yra neįveikiamas atstumas.
„Netgi labai optimistiniu atveju, kad gyvenimui tinkama planeta yra nelabai toli – tarkime, už kelių dešimtmečių šviesmečių – laikas, kurį reikėtų iki ten skristi, būtų labai svarbus. Kalba eitų apie šimtus milijonų dienų jeigu naudotume priemones, kurios yra prieinamos šiandien“, – sakė prestižinės premijos laureatas.
Astrofiziko žodžiai turėtų tarsi adata smigti žmonėms, manantiems, kad žmonija, į kampą spraudžiama globalinio atšilimo, turi planą B. „Norėčiau paneigti visus pareiškimus, kuomet sakoma „Gerai, jeigu vieną dieną gyvybė Žemėje taps nebeįmanoma, persikelsime į kitą gyvenamą planetą“. Tokia idėja yra visiškai beprotiška“, – sakė jis.
„Privalome pasirūpinti savo planeta. Ji yra nuostabi ir vis dar absoliučiai tinkama gyvenimui“, – teigė M.Mayoras.
