Vienas iš būdų, kaip ieškoma galimų sąveikų, yra gama spindulių stebėjimai. Mat galbūt tamsiosios materijos dalelės susidūrusios anihiliuoja tarpusavyje ir išspinduliuoja porą gama fotonų. Arba tamsiosios materijos dalelės skyla į kitas, kurios vėliau anihiliuoja ir paskleidžia gama fotonų. Abiem atvejais stipriausias signalas turėtų sklisti iš ten, kur didžiausias medžiagos tankis.
Viena iš artimų vietų su dideliu tamsiosios materijos tankiu, pasirodo, gali būti Jupiterio centras. Masyvi planeta, tokia kaip Jupiteris, kuria pakankamai stiprų gravitacinį lauką, kad išlaikytų tamsiosios materijos daleles. Laikui bėgant jos nusėda arti Jupiterio centro. Panašus procesas vyksta ir, pavyzdžiui, Saulėje, bet Saulėje gama spinduliai formuojasi ir kitaip; be to, aukšta temperatūra Saulės centre gali išgarinti kai kurias tamsiosios materijos daleles, ypač jei jų masė mažesnė už protonų ar neutronų.
Ieškojo gama spinduliuotės
Naujojo tyrimo autoriai ieškojo gama spinduliuotės, sklindančios iš Jupiterio. Tam jie pasitelkė Fermi gama spindulių teleskopo duomenis. Jis fiksuoja gama fotonų atsklidimo kryptį bei energiją, taigi mokslininkai galėjo įvertinti skirtingos energijos gama spindulių srautą, ateinantį iš didžiausios Saulės sistemos planetos.
Paaiškėjo, kad gama spindulių Jupiteris skleidžia labai nedaug – signalas apskritai užfiksuotas tik žemiausios energijos ruože. Deja, tame ruože Fermi teleskopo jautrumas menkas, taigi tvirtinti, kad užfiksuotas tamsiosios materijos dalelių signalas, negalima. Bet net ir toks neigiamas rezultatas yra įdomus, nes jis gerokai apriboja galimą tamsiosios materijos dalelių sąveikos (ir tarpusavio, ir su įprasta materija) stiprumą.
Tyrėjų teigimu, ateityje analizę bus naudinga pakartoti su duomenimis iš teleskopų, kurie jautrūs žemesnės energijos gama spinduliuotei. Kol kas, deja, tokių apžvalginių teleskopų neturime.
