Prieš savaitę Berlyne demonstruoti telefonai pirmadienį buvo demonstruojami žurnalistams Vilniuje, tad turėjome galimybę iš šiek tiek arčiau susipažinti su įrenginiais, kurių tiesioginiai konkurentai bus naujasis „Apple iPhone“, kuris bus pristatytas antradienį, ir „Samsung Galaxy S8“ arba „Galaxy Note 8“.
Kuo ypatingi naujieji japoniški gaminiai? Na, tikrai ne išvaizda. Ir ne kokiais nors „madingais“ rinkodariniais sprendimais - „Sony“ nematė jokios logiškos priežasties montuoti į naujuosius savo flagmanus dvigubų kamerų – jie jau prieš kelerius metus su viena kamera galėjo pasiūlyti tokius fotografavimo triukus, kurie išpopuliarinti su pernykšte bei šiemetine dvigubų kamerų nauda. Anot įmonės atstovo Rikardo Skogbergo, „Sony“ neužsiima triukais, kurių tikslas yra ne atlikti funkciją, o patraukti dėmesį. Dalinai dėl tos pačios priežasties „Sony“ neskuba ir į „berėmių ekranų“ traukinį – rėmelis virš ekrano ir po juo naujuosiuose telefonuose liko toks pats storas, kaip ir anksčiau. Tai, beje, nėra protestas „prieš madą“. Tokį sprendimą padiktavo būtinybė – pagrindinė įrenginių kamera jau yra viso telefono storio, tad bandant išplėsti ekraną per visą sienelę tektų aukoti įrenginio plonumą – tai būtų kainavę maždaug tris papildomus milimetrus įrenginio storio. Ne mažiau svarbi priežastis buvo ir noras sumontuoti lygiaverčius garsiakalbius telefono viršuje ir apačioje, kad būtų galima mėgautis stereo garsu (kiek tai apskritai įmanoma, kai garsą skleidžia telefonas).
Kas viduje?
Kaip ir pridera 2017 metų flagmanui, „Sony“ į savo „Xperia XZ1“ ir „Xperia XZ1 Compact“ telefonus sumontavo šiai dienai pažangiausią „Qualcomm Snapdragon 835“ platformą. Sklandų darbą užtikrina pakankamas atminties kiekis – 4 GB darbinės ir 64 GB nuolatinės, su galimybe įsidėti iki 256 GB talpos atminties kortelę. Didesniojo įrenginio 5,2 colių įstrižainės IPS LCD technologijos ekranas yra „Full HD“ (1920 x 1080 taškų) raiškos, kompaktiškame modelyje su 4,6 colių įstrižainės ekranu raiška sumažinta iki HD (1280 x 720 taškų). Anot R.Skogbergo, iš patirties žinoma, kad tokia raiška yra jau pilnai pakankama, be to, mažesnė raiška turėtų gerokai pailginti akumuliatoriaus veikimo trukmę (kaip bebūtų keista, ir didesniajame, ir mažesniajame telefone akumuliatorių talpos yra identiškos – 2700 mAh). Nuo subraižymo ekranus saugo „Corning Gorilla Glass 5“ stiklo danga.
Kamera
R.Skogbergas teigė, kad „Sony“ gamina apie pusę viso pasaulio skaitmeninių fotokamerų jutiklių. Tad nenuostabu, kad šioje srityje įmonės žinios yra milžiniškos. Ir visiškai natūralu, kad į savo flagmanų kameras „Sony“ sumontavo viską, ką turi geriausio. „Tai yra mūsų technologinių pasiekimų viršūnė“, - sakė R.Skogbergas, pridūręs, kad konkurentai, dažnai išmaniojo telefono kameros technologijas perkantys būtent iš „Sony“, pačių pažangiausių kamerų negauna – jiems būna siūlomos arba kelių metų senumo technologijos, arba atskirai kurtos būtent pardavimui.
O naujosios kameros jutiklis iš tiesų ypatingas – pradžiai bent jau tuo, kad spartinančioji atmintis yra sumontuota pačiame jutiklyje, kas reiškia, kad trumpą laiką kamera gali veikti neįtikėtinai greitai. Pavyzdžiui, 0,2 s. įrašinėti vaizdą 960 kadrų per sekundę greičiu – atkūrimo metu tai tampa 6 sekundžių trukmės fragmentu. Vaizdo sulėtinimą paprasto filmavimo metu galima naudoti kas kelias sekundes, išlaukiant pačių judriausių akimirkų, kurias norisi įamžinti labiau dramatiškai. Be to, dėl vaizdo fiksavimo greičio judantys objektai įamžinami geriau, nei įprastiniais jutikliais – vaizdas dėl judesio neišsikreipia (įprastiniuose fotoaparatuose vaizdas fiksuojamas po eilutę nuo viršaus, todėl objekto viršus bus ten, kur buvo fotografavimo pradžioje, o apačia – ten, kur ji atsidūrė fotografavimo pabaigoje).
Kita įdomi fotografavimo funkcija – fotografavimas serijomis. Ir jeigu tokia funkcija nėra nauja, tai „Sony“ giriasi, kad ją papildė svarbia naujove – judančio objekto identifikavimu ir vaizdo fokusavimu į tą objektą. Pabaigai - „prognozuojantis“ fotografavimas: kai įjungiate fotografavimo režimą ir nukreipiate jį į objektą, kamera prieš paspaudžiant mygtuką pati nusprendžia, kada objektą galima užfiksuoti judesyje, kada matomas veidas šypsosi ir nepastebimai vartotojui išsaugo šiuos vaizdus, o po sąmoningo fotografavimo pasiūlo rinktis labiausiai patikusį iš kelių kadrų.
Vyšnaitė ant torto
Turbūt įdomiausia nauja funkcija, atsiradusi „Xperia XZ1“ telefonuose yra trimatis objektų skenavimas: bendrovės inžinieriai po kelių metų bandymų nusprendė, kad technologijos yra pakankamai našios, o jų sukurti algoritmai pakankamai patikimi, kad juos būtų galima perkelti į telefoną ir dabar leidžia telefonu užfiksuoti trimatį veido, visos galvos, patiekalo ar bet kokio objekto vaizdą. Beje, trimatis fiksavimas yra „sužaidybintas“ - mokytis fiksuoti trimatį vaizdą teks nuo paprasčiausio, nuo veido, o telefonas viso proceso metu vartotoją lydės ir patarinės, ką ir kaip daryti. Norint užfiksuoti „bet kokį“ objektą, prieš tai teks pasukti ratus ir apie žmogų, ir apie lėkštę su maistu.
Šiais trimačiais objektais vėliau galima dalintis virtualioje erdvėje, atlikti jais įvairias manipuliacijas (pvz., „užlipdyti“ savo veidą ant memų su kitais žmonėmis), o taip pat – atsispausdinti trimatį modelį paprastu 3D spausdintuvu ar sudėtingesniu, profesionaliu 3D spausdintuvu, gautą figūrą ir nudažant tiksliai tai, kaip buvo užfiksuota (tiesa, ši paslauga kainuos kelias dešimtis eurų).
Neįtikėtina, tačiau „Sony“ inžinieriai nusprendė, kad dviguba kamera nėra reikalinga net ir trimačių figūrų skenavimui. Matyt, tai yra įrodymas, kad jie tikrai pasitiki savo technologijų galimybėmis ir be vien rinkodarinę vertę suteikiančios antros fotografavimo sistemos.
Spalvos
Ir „Xperia XZ1“, ir „Xperia XZ1 Compact“ vartotojams bus siūlomi keturių spalvų (tradicinės juoda ir sidabrinė, taip pat mėlyna ir rožinė), tiesa, mažesnieji įrenginiai bus kiek ryškesnių spalvų. Įrenginiams skirti „Sony“ aksesuarai (ausinės ir kt.) taip pat gaminami tų pačių spalvų – tai turėtų sudominti estetinės darnos mėgėjus.
Artimiausiomis dienomis naujieji įrenginiai pasieks redakciją, tad turėsime galimybę juos išbandyti ilgesnį laiką, susidarę labiau subjektyvią, ne skaičiais, o patirtimi pagrįstą nuomonę.
