Antradienį „Perseverance“ komanda socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo informacija, kad pastebėjo neatpažintą objektą. Dabar panašu, kad tai yra šiluminio apkloto, skirto apsaugoti roverį nuo ekstremalios temperatūros nusileidimo metu, gabalas.
Tai ne vienintelis roverio šiukšlių gabalėlis Marse. Balandžio mėnesį „Ingenuity“ iš paukščio skrydžio užfiksavo žmogaus sukurtą kosminę šiukšlę – nusileidimo įrangą, kuri padėjo jam ir roveriui „Perseverance“ pasiekti Marsą.
„Perseverance“ nusileidimas Marse buvo geriausiai užfiksuotas per visą istoriją – kameros rodė viską nuo parašiuto išpūtimo iki nusileidimo“, – sakė Ianas Clarkas, buvęs „Perseverance“ sistemų inžinierius, kuris dabar vadovauja marsaeigio mėginių gabenimui į Žemę.
Pagrindinė „Perseverance“ misija – ieškoti senovinės mikrobinės gyvybės požymių netoli nusileidimo vietos Jezero kraterio, senovinės upės deltos.
Kelia susirūpinimą
Kosminės šiukšlės kelia vis didesnį kosmoso agentūrų susirūpinimą, rašo „Science Alert“.
Kosmose paliktų misijų fragmentai, pavyzdžiui, „Apollo“ misijų Mėnulyje palikti batai, kastuvai ir ištisos transporto priemonės, gali užteršti svetimas planetas.
O kadangi Žemės orbita tampa vis labiau perpildyta palydovų ir kosmoso šiukšlių, palikti Žemę kosmoso tyrimams darosi vis pavojingiau. Be to, visas Žemę supantis kosminis šlamštas, įskaitant nebenaudojamus palydovus, sudegusius greitintuvus, atsuktuvus, parašiutus ir kitas liekanas, gali būti pavojingas Tarptautinei kosminei stočiai.
Vis dėlto apribojimai, saugantys kosmosą nuo taršos, yra menki. Kosmoso teisė nuo 1967 m. sudarytos ir nelabai išsamios Kosmoso sutarties nelabai pasikeitė. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, kai dangaus kūnai, pavyzdžiui, Marsas, tampa sąvartynais, sutarties spragos išryškėja.
